Renovacijos projektus Vilniuje kuruojanti E. Randytė: „Tikslas – ne atimti kompensacijas, o skatinti renovaciją“

Ar ne keista, kad cenzūros(!!!) nepapiktino svetainės lankytojus žeminantis komentaras, tačiau piktina mandagus atsakymas į jį?

Renovacija renovacijai nelygu. Kai buvo renovuotas pirmas namas Karoliniškėse, pati agitavau UŽ. Laimei, kaimynai nesutiko, ir, kaip parodė patirtis, tai buvo nevykusi renovacija. Ir kitus kartus kaimynai nesiryžo tam, kas siūlyta, nes bijojo, jog jų algos neatlaikys ir savo vaikų lavinimo, ir slaugomų tėvelių, ir dar renovacijos išlaidų. Be to, sunkiomis ligomis sergantys, prie patalo prikaustytieji bijojo, kad neatlaikys ilgalaikio įvairių prietaisų keliamo triukšmo. Šiandien jau mūsų, kaip ir kiti rajono pirmeiviai jau ir patys gerokai pagyvenę, insultus, kitas sunkias ligas patyrę. Mums svarbu ne tik išlaidos, bet ir labai išsamus renovacijos darbų turinys. Ar visi darbai apsiribos išore? Nes, jei reiks kažką kad ir su radiatoriais daryti, butų savininkai – jau be sveikatos, jau našliai – jie juk nepajėgs perstumdyti baldų, užtveriančių prieigą prie vamzdynų, nei kitkuo pasirūpinti, nes ne kiekvienas pajėgus netgi eiti, ką jau kalbėti apie jėgų reikalaujančias pastangas… 🙁

Labai gera iniciatyva. Vilniuje labai truksta iniciatyvos atnaujinti pastatus, nes tikrai baisu, kai tiek sitiek remonto nemaciusiu, sutrunijusiu pastatu, kur pirstu bebesi – ten koks nors apsilupinejes baisuoklis stovi. Atrodome kaip kokie laukiniai.