keistas tas automobilio kultas, į traukinio bilieto kainą įeina vairuotojo paslaugos, tuo tarpu su autmobiliu šoferis belekiek brangiai kainuos. O kankintis pačiam vairuoti 4h ir dirbti šoferiu tai čia jau labai savęs reikia nemylėti. Žmogus turbūt ir parduotuvėje mėgsta kasininku dirbti savitarnoje skanuodamas prekes pusvalandį.
Kad ir kaip keista, bet keliaujančių traukiniais yra. Jeigu norime laikytis “žaliojo kurso”, t.y. kad viešasis transportas nukonkuruotų automobilį, viešasis transportas turi būti greitesnis. Jeigu iki Rygos traukiniu pavyktų nuvažiuoti ne per 4 val, bet per 1,5 – 2,0 val. tai daug žmonių tikrai pasirinktų traukinį, bet ne automobilį. Dabartinis traukinio į Rygą paleidimas – tai ne kažin kokia naujovė, tai seno maršruto atstatymas.
Kol su traukiniu nebus greičiau ir patogiau (daugiau nei 2 reisai per dieną), tol tokios kelionės bus tik “dėl akių”. Lietuvos geležinkeliai yra 1950-ųjų lygio regioninis operatorius, kurio traukiniai turbūt net 80 km/h vidutinio kelionės greičio nepalaiko ir stoja kiekviename bažnytkaimyje. Kol nebus esminių struktūrinių pokyčių, tol geležinkeliai bus trečiarūšė transporto priemonė.
Dar pridėti, kiek laiko trunka pati kelionė iki stoties ir po to atgal, o tuo tarpu, automobiliu tiesiai nuo namų važiuoji iki konkretaus tikslo Rygoje.
kelionė traukiniu neturėtų būt brangesnė nei ” eur. Su kainomis Lietuvoje – visur bardakas.Apipintas skiedalais “komercinė paslaptis” , “neapsimokės komerciškai ” , etc. Kainodara privalo būt atvira (tai jokie slapti tarpvalstybinio lygio …) , kainos tikrai konkurencingos . O geležinkelio atveju krovinių vežimas turėtų padengt ir dalį keleivių bilietų kainos. Kaip ir visur.
Nera transporto kuris pakeistu patoguma greituma kaip masina. Ir tuo labiau ziurint i pinigines reikalus kai turi seima. O vaziavimas kur toliau tai tik malonumas.
keistas tas automobilio kultas, į traukinio bilieto kainą įeina vairuotojo paslaugos, tuo tarpu su autmobiliu šoferis belekiek brangiai kainuos. O kankintis pačiam vairuoti 4h ir dirbti šoferiu tai čia jau labai savęs reikia nemylėti. Žmogus turbūt ir parduotuvėje mėgsta kasininku dirbti savitarnoje skanuodamas prekes pusvalandį.
Kad ir kaip keista, bet keliaujančių traukiniais yra. Jeigu norime laikytis “žaliojo kurso”, t.y. kad viešasis transportas nukonkuruotų automobilį, viešasis transportas turi būti greitesnis. Jeigu iki Rygos traukiniu pavyktų nuvažiuoti ne per 4 val, bet per 1,5 – 2,0 val. tai daug žmonių tikrai pasirinktų traukinį, bet ne automobilį. Dabartinis traukinio į Rygą paleidimas – tai ne kažin kokia naujovė, tai seno maršruto atstatymas.
Važiavimas traukiniu mažiau vargina nei autobusu, ar automobiliu.
Kol su traukiniu nebus greičiau ir patogiau (daugiau nei 2 reisai per dieną), tol tokios kelionės bus tik “dėl akių”. Lietuvos geležinkeliai yra 1950-ųjų lygio regioninis operatorius, kurio traukiniai turbūt net 80 km/h vidutinio kelionės greičio nepalaiko ir stoja kiekviename bažnytkaimyje. Kol nebus esminių struktūrinių pokyčių, tol geležinkeliai bus trečiarūšė transporto priemonė.
Dar pridėti, kiek laiko trunka pati kelionė iki stoties ir po to atgal, o tuo tarpu, automobiliu tiesiai nuo namų važiuoji iki konkretaus tikslo Rygoje.
kelionė traukiniu neturėtų būt brangesnė nei ” eur. Su kainomis Lietuvoje – visur bardakas.Apipintas skiedalais “komercinė paslaptis” , “neapsimokės komerciškai ” , etc. Kainodara privalo būt atvira (tai jokie slapti tarpvalstybinio lygio …) , kainos tikrai konkurencingos . O geležinkelio atveju krovinių vežimas turėtų padengt ir dalį keleivių bilietų kainos. Kaip ir visur.
10 eur
Nemastantis.Dabar kiek kainuotu hibridi automobili nusipirkt ir kiek kartu reiktu i ryga vaziuot,kad jis atsipirktu? Traukinys pigiau 3x
O naujas ir (sparčiai nuvertėjantis) automobilis vairuotojui iš dangaus nukrito kaip dovana? Ir ar buvo skaičiuota jo amortizacija (aišku nebuvo)?
Nera transporto kuris pakeistu patoguma greituma kaip masina. Ir tuo labiau ziurint i pinigines reikalus kai turi seima. O vaziavimas kur toliau tai tik malonumas.