2018 m. spalį Lenkijos instituto ir Lenkijos ambasados Vilniuje iniciatyva, minint Irenos Sendler metus, sostinės Bernardinų sode buvo pasodinti jos vardu pavadintos naujos tulpių veislės svogūnėliai. Šiomis dienomis jau galima gėrėtis jų žiedais.
Irena Sendler (1910-2008) – viena garsiausių lenkių, kuriai Izraelio Yad Vashem institutas suteikė Pasaulio tautų teisuolės vardą. Titulas jai suteiktas už didvyriškus poelgius II pasaulinio karo metais. Irena Sendler buvo visuomenės veikėja. 1932 m. pradėjo dirbti Pagalbos motinai ir vaikui skyriuje prie Laisvojo Lenkijos universiteto, kur tuo pačiu metu buvo ir socialinė darbuotoja, ir psichoterapeutė. 1935 m. skyrių panaikinus, gavo etatą Varšuvos m. valdybos Socialinės rūpybos ir viešosios sveikatos skyriuje. Ten ją užklupo karas. Lenkiją užėmus vokiečiams, ji kartu su kolegėmis iš savo skyriaus – Jadwiga Piotrowska, Irena Schultz ir Jadwiga Deneka pradėjo organizuoti pagalbą žydams.
Uždarius Varšuvos getą, Sendler į jo teritoriją patekdavo su Varšuvos sanitarinės tarnybos direktoriaus Juliuszo Majkowskio išduotu leidimu. Ji lankė draugus ir pažįstamus. Pristatydavo jiems maisto, vaistų, padėdavo išparduoti turtą. Vėliau prisijungė prie įvairių veiklų vaikams, koncertų organizavimo.
Ieškojo lėšų žydų vaikams gelbėti. 1943 m. užmezgė ryšius su konspiracine lenkų-žydų organizacija Pagalbos lenkams taryba „Żegota“. Veikė „Jolantos“ slapyvardžiu: perduodavo globotiniams pinigus, ieškodavo saugių pasislėpti butų, priklausė organizacijos pagalbos vaikams skyriui. Prasidėjus Varšuvos sukilimui, Sendler prisijungė kaip medicinos sesuo. Skaičiuojama, kad jai pavyko išsaugoti nuo holokausto nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių vaikų.
1946 m. Sendler už žydų gelbėjimą buvo apdovanota Auksiniu kryžiumi už nuopelnus – pirmuoju iš daugelio po karo jai skirtų apdovanojimų. Jeruzalės Yad Vashem institutas 1965 m. suteikė jai Pasaulio tautų teisuolės titulą. Irena Sendler mirė 2008 m. gegužės 12 d., sulaukusi 98 metų.
Irenos Sendler tulpės, išvestos jos metų minėjimo proga, tai nuostabios gėlės kraujo raudonumo žiedais su gelsva taurelės apačia ties stiebeliu. Išskirtinė šios veislės savybė – aplink pagrindinį žiedą augantys papildomi žiedeliai – tarsi mamą supantis pulkas vaikų. Veisėjo tulpei suteikta simbolika neatsitiktinė – tai tarsi holokausto vaikų motina, apsupta ratelio mažiausiųjų, išplėštų iš mirties gniaužtų.
Kiekvieną pavasarį šios tulpės primins holokausto aukas ir Pasaulio tautų teisuolę – Ireną Sendler.
