Vilniaus istorija

Ką apie miestą ir jo gyventojus gali papasakoti tik planuose ir eskizuose išlikę projektai?

Kokios buvo praeito amžiaus architektų ir urbanistų ambicijos dėl Lietuvos sostinės? Apie tai – leidyklos „Lapas“ išleista Marijos Drėmaitės ir Rasos Antanavičiūtės knyga „Neįgyvendintas Vilnius“, lydinti Vilniaus muziejaus parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“.

„Vilnius yra tokioje geografinėje padėtyje, kur susidaro didžiojo tarpkontinentalinio susisiekimo mazgas, ligi šiol tinkamai neišnaudotas dėl politinių sąlygų. Didžiųjų kelių susikryžiavimas duoda impulso mūsų sostinei augti ir plėstis“, – tokiais Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, vieno iš ankstesniųjų Vilniaus miesto vyriausiųjų architektų, žodžiais pradedamas „Neįgyvendintas Vilnius“.

Ši knyga – tai vaizduotę audrinantis pasakojimas apie laiko ir ideologijų keičiamą miestą. Skaitytojai kviečiami pažinti urbanistines utopijas, architektūrines ir memorialines vizijas, taip ir netapusias realybe. Daugiau nei 100 knygoje pristatomų projektų pasakoja apie siekį sukurti geresnę visuomenę, tenkinant modernių miestiečių poreikius.

 

Leidinys leidžia pasivaikščioti po kitokį, menamą Vilnių: nuo praeito amžiaus pradžios iki pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio, skiriant dėmesį svarbiausioms, kartais net užkeiktomis vadinamoms miesto erdvėms ir objektams. Knygoje detaliai pristatomi vizionierių projektuoti Jono Basanavičiaus namai ir mečetė Lukiškių aikštėje, Tautos namai, svogūno formos nacionalinė galerija, komunistų tvirtovė, nacionalinis stadionas, aštuoni baseinai, trejos marios bei kiti abejingų nepaliksiantys projektai.

Pasak vienos iš knygos autorių, architektūros istorikės, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorės Marijos Drėmaitės, pradėti tyrimą paskatino noras pažinti Vilnių tokį, koks jis galėjo būti: „Žinant, kad tik nedidelė dalis architektų sumanymų įgyvendinami, norėjosi kuo plačiau atskleisti visą didžiulį sluoksnį neįgyvendintų projektų, – o tokių yra tūkstančiai. Stengėmės atrinkti tuos, kurie geriausiai perteikia įvairių kartų, įvairių laikotarpių ir įvairių asmenybių troškimus pertvarkyti miestą – nuo kurioziškiausių iki labai gražių ir sumanių.“

Kaip teigia knygos bendraautorė, menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, tai Vilniaus tobulinimo ir gražinimo idėjų enciklopedija. „Iš jos galima pasisemti patirties ir drąsos kurti ateities Vilniaus planus. Žiūrint į projektus ir su palengvėjimu atsidūstant „Kaip gerai, kad šito nepastatė…“, galbūt galima išvengti tam tikrų klaidų. Be to, kai kurių idėjų istorija rodo, kad geri sumanymai anksčiau ar vėliau vis tiek yra įgyvendinami.“

 

Knyga „Neįgyvendintas Vilnius“ bus pristatoma lapkričio 9 d. 18 val. Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6). Knyga išleista bendradarbiaujant su Vilniaus muziejumi.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
18 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Vaclovas
Vaclovas
24 dienas (-ų)

Kepurėje atvaizduotos užmačios tik vienas tų darbų pavyzdžių, tačiau jį aptarsiu. Gyventi tokiame tarsi vienu ypu pastatytame pilsote butų gan tamsu. Viduryje iškeltas perdėtas didingumas tik šaldytų. Prie upės esantį želdyną vargu ar pamėgtų pakraščių lankytojai, nes panašu, kad jis labiau taptų vietinių gyventojų kiemu. Nematyti jaukių, kviečiančių ir iki vėlumos dirbančių prekybos vietų, valgovių. Paryžius irgi dirbtinis pilsotas, visgi meilės miestas, pavyzdyje pateiktas, man regis, spindėtų pustuštis (su keliais praeviais, skubančiais namolei).

slavka/bmZlt - slavka/dugno savo
slavka/bmZlt - slavka/dugno savo
24 dienas (-ų)

(“Neįgyvendintas Vilnius”)…, – tikrai “suintrigavo” ,vien pavadinimą perskaičius…,(beabejo esu neabejingas, kaip ir visi pamąstantys apie Vilniaus “Plėtrą”, ne vien Vilniaus miesto gyventojai)…; Perskaičiau pavadinimą ir susimąsčiau sau – “liūdna nata”,kažkaip šalia – “nostalgija” ta… Pabandžiau pažvelgti į trumpinį pristątymo šios knygos – (dvasios rega):-,panašumo kaip “Prarastas ar Atrastas Rojus “,(Prarasta ar Atrasta), o gal šiandienoje “Atrasto” ? …- “Neįgyvendintas Vilnius”…- verta pamąstymo, – tikrai verta…, juolab Atrasti Naujai visada Džiugu ! , puoselėjant – gerbiant praeitį…,- šiandienoje įgyvendinant ateitį (eiti- ateiti), planuose įgyvendinamo (į- gyvo, ateiti ir gyventi- Gyvo)…,kažkaip gavosi – “būtis ori “. Betkame gali įžvelgti ką tai gero… Skaityti daugiau

ech
ech
24 dienas (-ų)

Ech galėjo būti gražus miestas, jeigu komunistai nebūtų išmokę lietuvių statyti commieblock’us. Trisdešimt metų laisvi ir toliau statome juos, tokius pat baisius tik apšiltintus, o pakenčiamus naujus projektus galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti 🙂 Apie galimybę kurti lietuvišką savitą architektūrą miestams su inspiracija istorijoje net kalbos nėra, nors buvo marios laiko sukurti bent viziją 4-5 aukštų daugiabučių su šlaitiniais stogais, mūro/tinko/medžio kombinacijos apdaila ir tradicinės architektūros įkvpėptomis dekoracijomis bei europietišku perimetriniu užstatymu. Žiūrėtų užsieniečiai į tokius namus ir iškart identifikuotų Lietuvą taip kaip tai yra su vokiška, skandinaviška, olandiška ir t.t.. architektūra. Dabar gi pripažinkim jog net patys gyvendami… Skaityti daugiau

Vaclovas
Vaclovas
22 dienas (-ų)
Atsakinėti į  ech

Nieko tie užsieniečiai nežiūrėtų. Atskleisti paslaptį?, – tie užsieniečiai lanko tik tas vietas, kur jų paveldas. O dėl viso kito jūs teisus, lietuviškas skoningas savitumas būtinas.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button