Technologijos

5G startą šiemet planuojančiai Lietuvai – kliūčių ruožas

Lietuvoje jau šiemet turėtų pradėti veikti komercinis naujos kartos 5G mobilusis ryšys. Operatoriai teigia esantys tam iš esmės pasiruošę, tačiau Lietuva dar turi įveikti kliūčių ruožą.

Tarp tokių kliūčių – aklavietėje esančios derybos su Rusija dėl prioritetinės 3,5 GHz dažnių juostos atlaisvinimo, ankstesnės Vyriausybės sprendimai dėl Valstybinio kritinio ryšio tinklo, kuriam atriekta daug dažnių iš 5G svarbių juostų.

Be to, kai kurie operatoriai tarp problemą įvardija ir tai, kad rinkoje trūksta 5G palaikančių galutinių įrenginių, įskaitant išmaniuosius telefonus ir planšetes.

Anksčiau būta lūkesčių dažnių aukcioną surengti dar 2020-aisiais, tačiau, anot Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), visi operatoriai sutiko, kad aukcionai būtų nukelti, kol „Bitė“ užbaigs interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslo su „Mezon“ ženklu įsigijimą.

Šis sandoris baigtas gruodžio 30 dieną, todėl jau sausio viduryje numatomas dažnių 700 MHz diapazone aukciono aptarimas, todėl RRT teigia, kad aukcionas turėtų įvykti jau pirmąjį šių metų ketvirtį.


„Tikimės, kad aukcioną dėl 5G 700 MHz diapazone galėsime paskelbti praėjusi vienai ar dviem savaitėms po sąlygų aptarimo, jei užteks vieno aptarimo raundo. Operatoriai paprašė suteikti tris mėnesius aukciono pasirengimui, tai ir lems ankščiausią aukciono datą“, – BNS sakė RRT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas.

Tačiau daug rimtesnės problemos kyla dėl 3,5 GHz dažnių juostos, kurią karinėms reikmėms Karaliaučiuje naudoja ir jų užleisti nesiruošia Rusija.

Sudėtingos derybos su Rusija 

Rusija jau yra priėmusi strateginius sprendimus dėl televizijos programų išėmimo iš 700 MHz dažnių juostos, ir tai leidžia artimiausiu metu skelbti aukcioną dėl šios juostos dažnių.

Tačiau daug daugiau problemų kyla dėl dažnių 3,5 GHz juostoje – RRT pripažįsta, kad derybos yra sudėtingos ir kol kas lauktų rezultatų nedavė.

„Rusija ketina pagrindinę 5G dažnių juostą 3,5 GHz naudoti karinėms sistemos, kurių parametrų ji neatskleidžia“, – sakė M. Žilinskas.

Vis dėlto vienas RRT vadovų pabrėžia, kad negalima teigti, jog Rusija sąmoningai stabdo 5G vystymą Lietuvoje. 

Anot jo, Rusija pati pradėjo aktyviai diegti 5G technologijas aukštuose dažniuose (26 GHz), ji taip pat yra pateikusi paraišką naudoti 4,8-4,99 GHz diapazoną, kuris NATO šalyse skirtas karinėms reikmėms.

„Todėl Lietuva, Estija bei Suomija atsiduriame beveik veidrodinėje situacijoje. Tad ši situacija labiau panaši tiesiog į priešpriešą tarp dviejų karinių blokų, kurių smaigalyje esame mes“, – teigė RRT atstovas.

M. Žilinskas pripažįsta, kad aklavietėje atsidūrusios derybos dėl pasienio dažnių su Rusija apsunkina 3,5 GHz juostos panaudojimą 5G reikmėms.

„Be abejo, derybos apsunkina 3.5 GHz juostos panaudojimą, nors, kaip žinia, Baltarusija naudoja dalį šio diapazono irgi kariniams tikslams, tačiau mums pavyko su kolegomis iš Minsko rasti abiem pusėms tinkančius sprendimus“, – sakė jis.

Svarbu – suderinamumas

Anot RRT atstovo, reguliuotojas ras sprendimus, kurie nepažeistų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo reglamentų procedūrų ir leis Lietuvoje įdiegti 5G ryšį.

Kadangi 5G yra dažniams neutrali technologija, ją galima diegti ir kitose juostose, ne vien 700 MHz ar 3,5 GHz.

Tačiau informacinių ryšių ir technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, kad Lietuva turi atsižvelgti ir į pasaulinį kontekstą, kur dauguma 5G įrenginių ir technologijų vystoma šiose dažnių juostose.

„5G galima naudoti ir kitose dažnių juostuose. Bet tu turi turėti suderinamumą tarp galinių įrenginių ir tinklų. Logiškiausia yra nebandyti būti sala vandenyne, bet būti Europos ašimi ir naudoti tai, ką naudoja visa Europa“, – BNS sakė „Infobalt“ vadovas. 

Kone visame pasaulyje sutarta, jog žemesniame diapazone tinkama dažnių juosta yra 700 MHz, vidutiniame – 3,5 GHz. Todėl valstybės pastaraisiais metais siekė atlaisvinti šias juostas 5G ryšiui.

Žemesni dažniai reikalingi, kad ryšys padengtų kuo daugiau teritorijos, o aukštesni – vietose, kur yra didesnis gyventojų tankumas, visų pirma didžiuosiuose miestuose.

„700 MHz juosta duoda didelį teritorijos padengimą, bet neduoda tų privalumų, kuriuos turėtų duoti 5G – tai yra didelių greitaveikų, arba mažų vėlinimų“, – sakė M. Ubartas. 

„Jeigu tu negauni nei didesnės greitaveikos, negauni trumpesnio vėlinimo – gauni tą patį 4G, tik vadinasi jis 5G, šiek tiek kitokia technologija“, – pridūrė jis.

Pagalys ratuose – kritinio ryšio tinklas

Telekomunikacijų bendroves ir „Infobalt“ pernai rudenį nustebino tuometinės Vyriausybės sprendimai dėl Valstybinio kritinio ryšio tinklo (VKRT).

Tuomet jie perspėjo, kad šiam tinklui, kuriuo naudotųsi apie 11 tūkst. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sistemos pareigūnų, norima atriekti solidų kąsnį dažnių, kurie galėtų būti panaudoti 5G plėtrai.

Dar pernai birželį, priimdama sprendimus dėl 5G plėtros gairių Lietuvoje 2020-2025 metais, Vyriausybė nutarime citavo Radijo spektro politikos grupės (RSPG) išvadas, kad pagrindinė radijo dažnių juosta 5G paslaugoms Europoje yra 3400-3800 MHz (arba 3,5 GHz).

Tuo metu siekiant užtikrinti plačią aprėptį, reikalingas žemesnis nei 1 GHz dažnių spektras – RSPG nuomone, tam tinkama ir Europos Sąjungoje suderinta 694-790 MHz (700 MHz) radijo dažnių juosta.

Tačiau jau po kelių mėnesių Vyriausybė, pritardama Valstybinio kritinio ryšio tinklo steigimui, pavedė VRM kreiptis į RRT dėl dviejų 15 MHz pločio dažnių ruožo iš 694-790 MHz ir 100 MHz pločio radijo dažnių ruožo iš 3,4-3,8 GHz juostos rezervavimo VKRT.

Kaip aiškino M. Ubartas, dėl dažnių žinybiniams tinklams iš 700 MHz juostos ginčų nėra, nes tai yra standartas Europoje.

Anot jo, juosta iš 700 MHz diapazono, rezervuota kritiniam tinklui, yra netgi didesnė nei reikia 11 tūkst. VRM pareigūnų.

„Tuo tarpu 3,5 GHz yra visiškas, niekur Europoje nestandartizuotas, sugalvotas kažkoks išmislas, ir tas pristatymas, kad mums galbūt po 10 metų reikės 5G tiems 11 tūkst. pareigūnų – jiems nereikia, nes 3,5 GHz dažnių juosta yra naudojama miestuose“, – pabrėžė M. Ubartas.

VRM BNS nurodė, kad dėl dažnių rezervavimo 3,5 GHz juostoje kreiptasi rugsėjo 30 dieną. Tačiau, anot VRM, bent jau tinklo veikimo pradžioje dažniai iš 3,5 GHz juostos VKRT nereikalingi.

„Tolesniuose etapuose jų naudojimo poreikis priklausytų nuo VKRT naudotojų, techninių sprendimų, būtinų viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų funkcijoms, valdant ekstremalias situacijas“, – BNS komentavo VRM.

Operatoriai – prie starto linijos

BNS kalbinti mobiliojo ryšio operatoriai teigia arba jau esantys pasiruošę, arba baigiantys pasiruošimą komercinio 5G veiklai.

Pirmoji su naujos kartos ryšiu lapkritį startavo „Telia“, tiesa, jis keliose Lietuvos vietose veikia bandomuoju režimu, su RRT suteiktais testiniais dažniais.

„Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas (Donas Striombergas) tuomet interviu BNS sakė, kad bendrovė jau stovi prie starto linijos ir laukia dažnių aukciono.

„Aš galiu pasakyti – esame pasiruošę. Kai aukcionas įvyks – darome prielaidą, kad tai bus kitų (šių – BNS) metų pirmąjį ketvirtį – mes jau kitą dieną pradėsime įjungimą“, – BNS teigė D. Strombergas.

„Bitė“ taip pat teigia 5G startą planuojanti jau šiemet, įvykus 5G ryšiui skirtų dažnių aukcionui.

„Kol kas būtų sunku nurodyti konkretesnę datą, kadangi tai susiję su virtine svarbių trečiųjų šalių sprendimų“, – BNS sakė „Bitė Lietuvos“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.

Tuo metu „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas teigia, kad bendrovė ruošiasi naujos kartos ryšiui – yra atlikusi paruošiamuosius darbus ir didele dalimi sistemas pritaikiusi 5G. Tačiau, anot jo, 5G plėtrai įtakos turės net keli faktoriai.

„Esminis dalykas yra dažnių aukcionas. Yra keli momentai – visų pirma, klausimas, kokius dažnius gausime ir kiek. Turime nepamiršti, kad šiuo metu į labai didelę dažnių dalį pretenduoja VKRT“, – BNS sakė A. Baranauskas.

„Jeigu padalini operatoriams po 20 MHz, tarp tų dažnių tu turi palikti ir papildomas kelių MHz juostas, kad nevyktų dažnių interferencija“, – pabrėžė jis.

Anot „Tele2“ atstovo, taip pat svarbu, kokias plėtros sąlygas nustatys RRT, leidusi naudoti dažnius, be to, svarbus faktorius bus ir kainodara – jei už dažnius bus mokama brangiai, tuomet paslauga bent pradžioje bus prieinama tik didesnių pajamų gyventojams.

Be to, A. Baranauskas atkreipė dėmesį į galinės ryšio įrangos – pavyzdžiui, telefonų ir planšečių – palaikančių 5G, trūkumą.

„Jeigu pasižiūrėtume į bendrą visų telefonų masę (Lietuvoje – BNS), kiek iš jų palaiko 5G? Tas procentas šiai dienai bus vienaženklis“, – sakė jis.

Savo ruožtu D. Strombergas teigė, kad būtent 2020-aisiais rinkoje atsirado 5G įrenginiai.

„Dabar gali turėti 5G „Samsung“, „Apple“ įrenginiuose. Jei pažiūrėtume į Aziją – ten yra labai daug įrenginių ir jie visi palaiko 5G“, – interviu lapkritį sakė „Telia Lietuvos“ vadovas.

Autorius Paulius Viluckas

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

10 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button