Skaičiuojami pirmieji metai, kai Lietuvoje tiekiamas komercinis 5G ryšys, tačiau „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerijus Kovzanas teigia, kad visuomenei vis dar trūksta edukacijos, tad plečiant ir gerinant 5G ryšio galimybes Lietuvoje dar tenka spręsti paradoksalias situacijas.

„Situacijų būna labai skirtingų. Nuo baimės, pasipriešinimo iki noro, kad antena būtų kuo greičiau pastatyta. Taigi kiekvieną situaciją sprendžiame individualiai. Edukacijos dar labai trūksta. Žmonės nori gero ryšio, didelio greičio, tačiau kratosi antenų. Svarbu pasikliauti tuo, ką sako nepriklausomi ekspertai – kai antenos veikia pagal patvirtintas normas, jos nekelia jokio neigiamo poveikio nei žmonėms, nei aplinkai. Gyventojai bet kada gali užsisakyti nemokamą, nepriklausomų ekspertų tyrimą“, – interviu Eltai teigė V. Kovzanas.

„Bet kokios 5G sąmokslo teorijos turi įtakos, ir tai atsispindi mūsų santykiuose su bendruomenėmis, tiek palaikant esamą tinklą, tiek ir plėtojant 5G. Tarkim, gyventojai pamato netoliese naujas antenas, kurios kelia asociacijas su 5G tariamomis baimėmis, ir prasideda skundai. Paradoksas – kad dažnai kiti to rajono gyventojai skambina, nes nepatenkinti ryšio kokybe. Atsiduriame „tarp dviejų ugnių“, kai norime gerinti ryšį, tačiau dalis bendruomenės priešinasi. Nuolat edukuojame visuomenę, tariamės su vietinėmis bendruomenėmis ir valdžios atstovais“, – aiškino „Tele2“ technikos direktorius.

Nepaisant iššūkių, su kuriais susiduria telekomunikacijų atstovai, 5G ryšio technologija Lietuvoje per metus itin patobulėjo ir šiandien galima pasidžiaugti gerai išvystytu ryšio tinklu, kurį išbando vis daugiau Lietuvos gyventojų.

„Šie metai tikrai buvo puikūs – turime kaip niekada gerai išvystytą ryšio tinklą. „C-band“ – ypač greito 5G ryšio padengimas mūsų tinkle jau siekia daugiau kaip 40 proc. populiacijos, matome ir didžiulį duomenų suvartojimo augimą 5G tinkle. Didžiuojamės, kad pirmieji Lietuvoje su komercine įranga sugebėjome paleisti naujos kartos stotį, naudojančią milimetrinį bangų ruožą bei pasiekėme rekordinį 4,45Gbps greitį. Galima sakyti, išbandėme tai, kas dar tik laukia ateityje, parodėme, kad tai bus įmanoma. Mūsų pasiektas 5G greitis yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą“, – sakė „Tele2“ atstovas.

„Mes taip pat ne tik sparčiai diegiam naujos kartos greitojo 5G stotis, bet ir toliau tobuliname ir modernizuojame 4G tinklą, kuris šiuo metu vis dar išlieka vartotojų labiausiai naudojamas, ir be kurio kol kas neįmanomas geras 5G ryšys“, – pridūrė V. Kovzanas.

– Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, „Tele2“ turi daugiau kaip 2 mln. mobiliojo ryšio klientų. Ar vartotojai noriai pereina prie 5G? Kokias apskritai pastebite tendencijas – ko labiausiai nori ir ieško vartotojai? Ko jie tikisi iš technologijų šiandien?

– Pastebime, kad vartotojai tikisi vis geresnio greičio ir yra itin reiklūs kokybei. Ypač to visi tikisi iš 5G technologijos. Buvo daug kalbama, kad naujos kartos ryšys pasižymės dideliu greičiu, mažesne delsa, galimybe perduoti didelius duomenų kiekius. Tačiau susiduriame su situacija, kad yra du dažnių ruožai, ir tik vienas jų garantuoja didelį interneto greitį. Kitas, tuo tarpu, skirtas padengti 5G signalu kuo platesnę teritoriją, tačiau dideliu greičiu nepasižymi. Žmogus abiem atvejais mato telefone 5G ženklelį, tačiau jo patirtis kardinaliai skiriasi. Kai kurie gal net nusivilia – „ai, nieko ypatingo tas 5G“.

Svarbu suprasti, kad tas platus ir lėtas 5G nėra blogas, tačiau jo nauda šiai dienai prilygsta 4G tinklams, kol nėra įdiegtas taip vadinamas savarankiškas 5G korinis tinklas. Todėl ir esame nusprendę dabartiniame etape daugiau dėmesio skirti 5G greičiui.

– 2023 m. RRT ataskaitos duomenys rodo, kad lietuviai neskuba keisti savo 4G ryšio planų į naujus. Iš visų SIM kortelių, naudojamų interneto paslaugoms Lietuvoje, tik apie 6 proc. palaiko 5G ryšį. Kaip manote, kodėl taip yra?

– Tam yra keletas priežasčių. 4G yra taip gerai išplėtota technologija, kad patenkina didžiąją dalį klientų poreikių, tad sudėtinga pritraukti klientus naudotis 5G paslaugomis. O mūsų jau du kartus atliktas tyrimas apie 5G žinomumą patvirtino tendenciją, kad klientai dar neskuba išbandyti naujos kartos ryšio.

Dar nėra daug ir 5G tinklui sukurtų paslaugų, prekių ir produktų, kurie leistų patirtį tą 5G ryšį apie kurį, mes tiek daug kalbame. 5G šlovės valanda dar ateis. Taip pat matome potencialą vystyti mobilų plačiajuostį internetą įdarbindami 5G tinklą.

– Papasakokite apie investicijas. Ar tai daug kainuojanti technologija? Kiek resursų jau skyrėte šiai plėtrai ir kokie ateities planai?

– Vien šiais metais į technologinę plėtrą investavome per 20 mln. Eur. Iš viso per artimiausius penkerius metus planuojame investuoti 150 mln. Eur.

– Ar bendra ekonominė šalies padėtis turi poveikį plėtrai? 2023 m. susidūrėme ir su energetikos kainų pokyčiais, ir su infliaciniais procesais. Kokie tai metai buvo telekomunikacijų sektoriui?

– 2023 m. buvo labiau prognozuojami nei 2022 m., buvome labiau pasiruošę bei suplanavę savo resursus. 2023 m. buvo sėkmingi – modernizavome daugiau kaip trečdalį savo tinklo, paleidome VoLTE ir VoWiFi paslaugas, kurios suteikia klientams dar daugiau kokybės naudojantis mūsų ryšiu. 5G diegimo rezultatai irgi džiugina – padengėme daugiau kaip 40proc. populiacijos greituoju 5G tinklu.

– Vieni operatoriai jau kalba apie itin didelį padengimą, kiti – apie kosminį greitį: kokia „Tele2“ 5G strategija?

– „Tele2“ orientuojasi į gerą kliento patirtį, kad klientas gera ryšio ir paslaugų kokybe galėtų mėgautis už prieinamą kainą. Mūsų fokusas – greitojo 5G diegimas. Jei matote 5G ženklelį, tai dažnu atveju galėsite pajausti žymiai geresnį greitį nei vien su 4G. Tuo pačiu ir toliau tobulinsime 4G ryšį, kuriuo šiandien naudojasi didžioji dalis klientų.

– Iki naujosios kartos tinklo buvo kalbama apie tai, kad visur skraidys dronai, įsigalės daiktų internetas, važinės bepiločiai automobiliai, chirurginės operacijos bus atliekamos per nuotolį. Tačiau kokia realybė?

– Realybė kitokia. Daiktų internetas gali puikiai dirbti su dabartiniu 4G tinklu arba 4G NB-IoT tinklu. Kol kas poreikis nėra toks didelis, kad tektų vienoje geografinėje vietovėje aptarnauti milijonus įrenginių, tad 4G puikiai susitvarko.

„Tele2“ turi ką pasiūlyti kalbant apie IoT, tiek Lietuvoje, tiek ir įmonės grupės mastu. Po truputį matosi, kad industrijos žaidėjai, startuoliai ir jų rėmėjai jau pradeda suvokti 5G naudą ir kai kuriems sprendimams kelia 5G reikalavimus – mažesnę delsą, didelį greitį, atsiranda privataus tinklo poreikis.

Labai sveikintina Susisiekimo ministerijos iniciatyva remti startuolius bei jų iniciatyvas, susijusias su 5G paslaugomis, tačiau svarbu, kad iniciatyvos pasinaudotų tikrais 5G tinklo privalumais. 5G kosminis greitis, tai tik vienas iš nedaugelio 5G ekosistemos sudedamųjų dalių.

– Ar galima teigti, kad 5G yra šiek tiek per ankstyva technologija Lietuvoje?

– Viskam savo laikas. 5G dabar labiau evoliuciniame etape, kuris puikiai papildo 4G, taip pat kompensuoja trūkstamus talpumus ir tai yra labai gerai. Užtrunka laiko, kol tiek verslo sprendimai, tiek ir kiekvienas vartotojas tampa pasiruošęs naujai technologijai ir gali išnaudoti visus jos teikiamus privalumus.

Pavyzdžiui, 4G faktiškai veikia jau daugiau kaip dešimtmetį. Per tą laiką atsirado daug šiuo metu mums savaime suprantamų sprendimų, be kurių nebeįsivaizduojame savo kasdienybės, bet kurių neturėjome prieš 10 ar 15 metų. Dabar viskas greitėja dėl bendros technologinės akceleracijos. Vis dėlto tai, kur labiausiai naudosime naujos kartos ryšius, paaiškės per kelerius ateinančius metus.

– O kokios dabar realiausios 5G panaudojimo sritys? Kur jau dabar pasiteisina ši technologija?

– Šiuo metu mobilus namų internetas yra puikus pavyzdys, kur ir paprastas vartotojas gali pajusti 5G naudą.

– 5G plėtra pripažinta valstybei svarbiu projektu, numatytas servituto nustatymas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti – ar šie valdžios institucijų veiksmai duos realų proveržį naujos kartos tinklo diegimui?

– Valstybės palaikymas padeda operatoriams vystyti 5G. Ministerija nuo pat pradžių turėjo ir savo viziją, kaip greitai ir kuriose vietose ši technologija turi būti išplėtota, o šie veiksmai neabejotinai prie to prisidės. Labai gerai, kad verslas ir valstybinės institucijos vieningai mato 5G viziją ir kartu to siekia.

– Ko dar reikia, siekiant 5G technologijos proveržio? Kas dar turi būti padaryta?

– Galime tik pasvajoti. Gal turėtų atsirasti nauji išmanieji įrenginiai, naujos platformos ar dar nematyti programėlių kokybės ar vaizdo raiškos standartai, kiti technologiniai sprendimai, kurie paskatintų ne tik visą rinką, bet ir operatorius toliau investuoti ir kurti paslaugas kaip tai atsitiko su 4G tinklais.

– Kokia šiandien yra bendra 5G interneto aprėptis Lietuvoje? Kaip šiuo aspektu vertinate Lietuvą viso pasaulio kontekste?

– 5G aprėptis kokybiškai gali labai skirtis, vienu atveju jūs matysite 5G ženkliuką, tačiau turėsite 4G realybę, kitu atveju 5G ženkliukas jūsų telefoną „paturbins“ iki gigabitinių greičių. Tad kalbėdami apie greitąjį interneto gyventojų padengimą, Lietuva tikrai atrodo gerai pasaulio kontekste.

– Kaip dėl elektroninių prietaisų (telefonų, planšečių) pardavimo kiekių? Ar žmonės aktyviau atnaujina šiuos įrenginius? Ar pardavimai išaugo prieš Kalėdas?

– Jeigu prieš kelerius metus 5G funkciją turėjo tik naujausi flagmanai, tai šiuo tai vis labiau tampa ne išskirtinumu, o standartu. Gamintojai šiuo metu vis daugiau siūlo pigesnių vidutinės klasės telefonų su 5G, todėl ir mes savo klientams galime pateikti platesnį pasirinkimą 5G telefonų už priimtiną kainą.

Dabar jau 80 proc. mūsų asortimento išmaniųjų telefonų palaiko 5G, ir tokių modelių toliau daugėja. Lyginant su praėjusiais metais, parduodame 15 proc. daugiau 5G palaikančių telefonų. Įrangą klientai linkę atsinaujinti, kai pratęsia sutartį, tačiau žinoma, kad prekyba itin suaktyvėja tiek prieš didžiąsias metų šventes, prieš mokslo metų pradžią, ir žinoma, kai rinkoje pasirodo naujausias flagmanas.

Sandra Kindiuk (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

3 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar iš Lietuvos oro uostų brangu skristi atostogauti?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist