Nekilnojamas turtas

Pristatytos architektų pokyčių idėjos stoties rajonui

Rugsėjo 24 d. Lietuvos architektų sąjungoje buvo pristatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ inicijuotų stoties rajono pertvarkos architektūrinių – urbanistinių kūrybinių dirbtuvių rezultatai – ekspertų rekomendacijos. Dirbtuves organizavo Lietuvos architektų sąjunga. 

Šios dirbtuvės – pirmas žingsnis įgyvendinant „Vilnius Connect“ projektą, kuriuo ketinama pertvarkyti Vilniaus geležinkelio stoties teritoriją ir joje įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą, išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, pagerinti Naujininkų rajono jungtį su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu.

Dirbtuvėse dalyvavo Lietuvos ir užsienio architektų urbanistų komandos: Bauland, Do Architects, MGMP, MMAP, „Pupa“, „Outofbox“, „Unitectus“, taip pat buvo įtraukti Savivaldybės, Geležinkelio ir Autobusų stočių atstovai, aplinkinių bendruomenių aktyvistai, projektų vystytojai, architektūros studentai. 

 

Ekspertai rekomenduoja mažinti viešojo transporto poveikį stoties aikštės erdvei, suformuoti jos erdvę numatant tūrinius erdvės elementus, kurti žalių erdvių tinklą, plėtoti pėsčiųjų ir dviratininkų žiedinį važiavimą aplink teritoriją. Suformuoti sezoniškus vietinių augalų želdynus. 

Taip pat rekomenduojama siekti, kad būtų viena bendra stotis – teritorija būtų patogi keisti keliavimo rūšį. Tam reikia  užtikrinti tiek požeminį, tiek antžeminį susisiekimą su „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka ir pagrindine stotimi, o aplink stotį telkti viešąsias ir visuomenines funkcijas. Eksperntų nuomone, transporto mazgo šiaurės vakarinėje dalyje galimas intensyvesnis užstatymas.

Teritorijoje rekomenduojamas subalansuotas užstatymas, siūloma juo akcentuoti rytinį ir vakarinį teritorijos kampą. Svarbu išnaudoti ir tinkamai pritaikyti unikalią esamų gamybinių depų erdvinę struktūrą ir suformuoti formuoti naują traukos centrą palei Pelesos g., skirtą pirmiausia Naujininkų gyventojams.

 

Ekspertai siūlo kiek įmanoma atkurti istorinį gatvių tinklą, o naujos jungtys turėtų tarnauti ne tik kaip tiltai, bet ir kaip viešosios erdvės – jų kiekį būtina racionaliai pagrįsti ir įvertinti. Verta ištirti galimybę Pelesos g. transporto srautą nuleisti į bėgių lygį, o galinę viešojo transporto stotelę daryti arčiau oro uosto.

Kaip viskas vyks toliau?

Šių rekomendacijų pagrindų siūloma parengti keletą variantų ir juos patikrinti atliekant strateginio poveikio aplinkai (SPAV) vertinimą, atlikti išsamesnes sociologines apklausas ir įvertinti jau esamą viešųjų erdvių potencialą aplinkiniuose rajonuose (Senamiestyje, Naujamiestyje, Naujininkuose, Rasose). Atskirų objektų architektūrinius konkursus būtina organizuoti tik tuomet, kai bus aiški bendra visos teritorijos struktūra.

Artimiausiu metu turėtų būti pradėtas ir 2020 m. pirmoje pusėje baigtas SPAV ataskaitos rengimas. Kartu vyks viešosios diskusijos ir veiks kūrybinių dirbtuvių ekspertų grupė. Teritorijos detalusis planas numatomas teikti tvirtinti iki 2021 m.   

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
47 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
O siaubas
O siaubas
1 dieną

visa pusamzi gyvenu Vilniuje,bet tokios bezabrazijos dar nemaciau.Kad autobusu stoti uzkisti uz gelezinkelio-na siaubas.Buvo taip patogu ,o dabar ?Gal mangnatai tegu pesciomis pradeda vaikscioti su lagaminais,tada zinos kaip ir kas.

Arvydas Norkūnas
Arvydas Norkūnas
1 metus

Visiškai pritariu žmonių susirūpinimui. Juk kuo didesnis traukos centras, tuo didesni visų rūšių transporto ir žmonių srautai būna teritorijoje!!! Projektai gražūs tačiau visu pirma tai visų rūšių transporto srautų centras. Tie kas pasirenka visuomeninį transportą, kurį drauge su dviračiais ir paspirtukais (nepaprastai reikšmingu lapkričio – kovo mėnesio transportu) taip liaupsina dabartinė valdžia, nori, kad drauge su bagažu būtų privežami kuo arčiau prie traukinių ar autobusų peronų. Žmonės taikliai pastebi, kad kulniuoti prie traukinių ar autobusų nuo Halės ar iš Naujininkų būtų tikras absurdas, gal judantieji šaligatviai į peronus galėtų gabenti juos? Projektai, kaip minėjau, atrodo gražiai tačiau nėra parodyta jokių… Skaityti daugiau

Jonė
Jonė
1 metus

Taip apie verslą pagalvota, o kaip apie keleivius? Įdomu kaip bus sprendžiami miesto visuomeninio transporto srautai? Ar keleiviai turės nuo Halės turgaus žygiuoti iki autobusų stoties, o geležinkelio dar toliau. Taip iki Kauno nuvažiuosi greičiau nei iš namų iki geležinkelio stoties.

Danute
Danute
1 metus

Tai valio. Greiciau darykit. Tik as siulyciau pakeisti pati stoties pastata. Greta tokiu nauju pastatu atgyvenusi architektura ne i tema.

Jurgis
Jurgis
1 metus
Atsakinėti į  Danute

Ar jūs rimtai? Atgyvenusi architektūra? Juk tai senamiestis ir jo apylinkės, čia ir vieta jūsų taip vadinamai istorinei “atgyvenusiai” architektūrai. Čia būtent naujieji pastatai yra visiškai ne vietoje, o ne senieji, kurie jau stovi apie šimtą metų. Gerai, kad net okupantai neturėjo tokio paviršutiniško mąstymo nes kitaip senamiesčio visai neturėtume.

Horn
Horn
1 metus
Atsakinėti į  Jurgis

Jurgis > Tik šiaip noriu pastebėti, jog dabartinis stoties pastatas nėra toks senas. Ne man spręsti ar tokius būtina išsaugoti, bet aš būčiau už teritorijos visišką atnaujinimą.

Joakim
Joakim
1 metus

Pigi Stockholmo Sergels Torg kopija

Back to top button