Tikiuosi kadencija greiciau baigsis ir kitas meras spes sugrazint gatve su grindiniu ar be jo, kad automobiliai vazinetu normaliai. Nereikia is miesto daryti kaimo!
provincijos reliktas. Grindinys visoje Europoje tai tvarkingos skaldyto granito plytelės, o tiesiog sudėtį akmenys tai ne grindinys , o brukė. Carinės Rusijos atsilikimo ir tingėjimo prekinis ženklas. Nėra kuo čia didžiuotis , kad okupuotame Wilno tokios technologijos teegzistavo.
Dviračiu šimtą metru ir per grindimį galima pravažiuoti, jokios čia tragedijo nebūtų, o grintinis ir taip visur naikinamas. Dagar prie Baltojo tilto iš Lukiškių a. pusės tvarkant vamzdžius irgi grindinys pasimatė, bet jo niekas “nepastebi”.
Beje, gal gali kas paaiškinti, kam vietoje, kur ir taip viskas žalia ir augia brandūs medžiai sodinti dar 53?
Viena, tai joks stebuklas, seniai aišku, kad ten yra akmenys po asfaltu, ne kartą ta gatvė lopyta, ne kartą buvo atsivėrę akmenys. O antra, tai kad tie akmenys, tokio laikotarpio, nėra kažkoks tai stebuklas, ypač tokioje vietoje. Ne senamiestis. Plius tą gatvę reikia tvarkyti, ten po liūčių stovi didelės balos, beveik per visą gatvės plotį. Kairė krantinė, nuo Šilo tilto, jau planuojama nuo 2016 metų sutvarkyti. Tempiam gumą toliau?
Galite nuo to grindinio paimti istorinį akmenį ir mesti į mane, bet asmeniškai aš nematau jokios istorinės vertės šioje vietoje. Dar supraščiau, jeigu šis kelias būtų tiestas Gedimino laikais, bet 1930 metais? Nemanau, jog paprasti akmenukai turi trugdyti miesto infrastruktūros vystymuisi. Galu gale, protingiau būtų žiūrėti į priekį, o ne atgal 🙂
Dar neseniai pats tą patį būčiau sakęs, bet dabar taip greitai viskas keičiasi ir lengva ranka griaunama, kad labai norisi kiekvieną savitą detalę išlaikyt. Dviračiu šituo keliu važiuoju, dantys barška, bet džiaugiuosi tokiu atradimu. Suprantu, kad kiti tik barškančius dantis jaučia ir jokio džiaugsmo..
Šioje situacijoje griaunama tam, kad pastatyti kažką geresnio 🙂 Suprantu, jog yra vietos, kurios turi istorinę reikšmę, bet jeigu į šią kategoriją patenka paprasti akmenukai pakloti prieš mažiau nei 100 metų, tuomet turėtume saugoti ir lauko tualetus – kažkam jie irgi atneša džiaugsmą ir nostalgiją.
Krantines plotis sioje vietoje leidžia iškreivinti dviračių tako trejaktoriją, o ant atkapstyto akmenų bruko galima įrengti poilsio zoną su suoliukais, gultais, augalų klombomis ir t.t, su vaizdu į kitą krantą (kaip tik irklavimo bazės survarkyta krantinė traukia akį). Panašiai galėtų kaip yra įrengta Žvėryne minant taku nuo buvusios Italijos ambasados link Kazachstano ambasados, tik ne ant skaldos.
Simasininkai toliau siauteja naikindami eismui skirtas gatves.. kiek tu dviratininku ziema, rudeni per lietu, veja vazines? Pinigus isisavinsite, o pykti paliksite gyventojams..
Kiek automobilių važinėjo aplinkkeliu kol dar jis nebuvo nutiestas? Per žolytę toje vietoje, a? Kažkaip vienodi dėsniai nustoja galioti tik prakalbus apie dviračius.
Pats gyvenau Vileišio g. Ten gatve priversti naudotis automobiliai, pestieji ir dviratininkai. Labai nesaugu ir problemą spręsti būtina. Pats vairuoju automobilį, motociklą ir dviratį, tad galiu patvirtinti, kad dviratininkai visiškai teisėtai teikalauja sąlygų, nes dabar tai toks partizaniškas reikalas važiuoti iš taško A į tašką B. Įsivaizduokite, jei su automobiliu reikėtų važiuoti tai gatve, tai bekele, tai atkarpą geležinkelio bėgiais, tai dar super pavojingu serpantinu. Vilniuje kiekvie as autimobilio vairuotojas turi pasakyti ačiū dviratininkui, nes tie kurie ant dviračio mažina kamščius (kitaip nei tie kurie tuos kamščois sukuria).
Tikiuosi kadencija greiciau baigsis ir kitas meras spes sugrazint gatve su grindiniu ar be jo, kad automobiliai vazinetu normaliai. Nereikia is miesto daryti kaimo!
provincijos reliktas. Grindinys visoje Europoje tai tvarkingos skaldyto granito plytelės, o tiesiog sudėtį akmenys tai ne grindinys , o brukė. Carinės Rusijos atsilikimo ir tingėjimo prekinis ženklas. Nėra kuo čia didžiuotis , kad okupuotame Wilno tokios technologijos teegzistavo.
Dviračiu šimtą metru ir per grindimį galima pravažiuoti, jokios čia tragedijo nebūtų, o grintinis ir taip visur naikinamas. Dagar prie Baltojo tilto iš Lukiškių a. pusės tvarkant vamzdžius irgi grindinys pasimatė, bet jo niekas “nepastebi”.
Beje, gal gali kas paaiškinti, kam vietoje, kur ir taip viskas žalia ir augia brandūs medžiai sodinti dar 53?
Viena, tai joks stebuklas, seniai aišku, kad ten yra akmenys po asfaltu, ne kartą ta gatvė lopyta, ne kartą buvo atsivėrę akmenys. O antra, tai kad tie akmenys, tokio laikotarpio, nėra kažkoks tai stebuklas, ypač tokioje vietoje. Ne senamiestis. Plius tą gatvę reikia tvarkyti, ten po liūčių stovi didelės balos, beveik per visą gatvės plotį. Kairė krantinė, nuo Šilo tilto, jau planuojama nuo 2016 metų sutvarkyti. Tempiam gumą toliau?
Galite nuo to grindinio paimti istorinį akmenį ir mesti į mane, bet asmeniškai aš nematau jokios istorinės vertės šioje vietoje. Dar supraščiau, jeigu šis kelias būtų tiestas Gedimino laikais, bet 1930 metais? Nemanau, jog paprasti akmenukai turi trugdyti miesto infrastruktūros vystymuisi. Galu gale, protingiau būtų žiūrėti į priekį, o ne atgal 🙂
Dar neseniai pats tą patį būčiau sakęs, bet dabar taip greitai viskas keičiasi ir lengva ranka griaunama, kad labai norisi kiekvieną savitą detalę išlaikyt. Dviračiu šituo keliu važiuoju, dantys barška, bet džiaugiuosi tokiu atradimu. Suprantu, kad kiti tik barškančius dantis jaučia ir jokio džiaugsmo..
Šioje situacijoje griaunama tam, kad pastatyti kažką geresnio 🙂 Suprantu, jog yra vietos, kurios turi istorinę reikšmę, bet jeigu į šią kategoriją patenka paprasti akmenukai pakloti prieš mažiau nei 100 metų, tuomet turėtume saugoti ir lauko tualetus – kažkam jie irgi atneša džiaugsmą ir nostalgiją.
Krantines plotis sioje vietoje leidžia iškreivinti dviračių tako trejaktoriją, o ant atkapstyto akmenų bruko galima įrengti poilsio zoną su suoliukais, gultais, augalų klombomis ir t.t, su vaizdu į kitą krantą (kaip tik irklavimo bazės survarkyta krantinė traukia akį). Panašiai galėtų kaip yra įrengta Žvėryne minant taku nuo buvusios Italijos ambasados link Kazachstano ambasados, tik ne ant skaldos.
Simasininkai toliau siauteja naikindami eismui skirtas gatves.. kiek tu dviratininku ziema, rudeni per lietu, veja vazines? Pinigus isisavinsite, o pykti paliksite gyventojams..
Kuo geresnė infrastruktūra, tuo daugiau ir dviratininkų. O oras pas mus tikrai ne prastesnis nei Skandinavijoje, kur dviračiai labai populiaru 🙂
Nustebtum pamatęs, kiek Vileišio gatve yra važinėjančių dviratininkų. Visus metus.
Simasininke tu simasininke, sedek savo golfe kiauram ir nekomentuok apie ka supratimo neturi
Kiek automobilių važinėjo aplinkkeliu kol dar jis nebuvo nutiestas? Per žolytę toje vietoje, a? Kažkaip vienodi dėsniai nustoja galioti tik prakalbus apie dviračius.
Pats gyvenau Vileišio g. Ten gatve priversti naudotis automobiliai, pestieji ir dviratininkai. Labai nesaugu ir problemą spręsti būtina. Pats vairuoju automobilį, motociklą ir dviratį, tad galiu patvirtinti, kad dviratininkai visiškai teisėtai teikalauja sąlygų, nes dabar tai toks partizaniškas reikalas važiuoti iš taško A į tašką B. Įsivaizduokite, jei su automobiliu reikėtų važiuoti tai gatve, tai bekele, tai atkarpą geležinkelio bėgiais, tai dar super pavojingu serpantinu. Vilniuje kiekvie as autimobilio vairuotojas turi pasakyti ačiū dviratininkui, nes tie kurie ant dviračio mažina kamščius (kitaip nei tie kurie tuos kamščois sukuria).