© 2012-2022, UAB "Naujosios medijos grupė". Visos teisės saugomos.
APKLAUSA: Kaip turėtų atsinaujinti miesto viešasis transportas?
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą
TAIP PAT SKAITYKITE
© 2012-2022, UAB "Naujosios medijos grupė". Visos teisės saugomos.
Reikia “monorail” arba vienbėgio tramvajaus ant pakeltų atramų.Tai lengviausiai įgyvendinamas projektas, o vietos kur galėtų būti tiesiamos linijos – žalios juostos atskiriančios priešpriešinius srautus.pvz Laisvės pr. Geležinio vilko ir kt.Toks transportas galėtų būti vystomas netgi senamiestyje.
Tik ne tramvajus. Metro labiau tikėtina. Brangu, sudėtinga? O kas sako, kad turi būt paprasta? Čia jei kalbam apie naujas VT rūšis. O ką reikia daryt, kad esamas būtų patrauklesnis? Daryt priešingai nei dauguma ratuotųjų pageidauja – centre parkavimas turi būt labai brangus, kad visas šlamštas iš ten dingtų. Tada ir VT bus lengviau važiuot. Kas dar.. A, grafikų sudarinėtojams pasivažinėt VT, kad pamatytų, kokie tie grafikai absurdiški, nepatogūs ir tikrai neskatinantys iš nuosavos mašinos persėsti į VT. Na kur matyta, kad autobusas (troleibusų gal tokių nėra) važiuotų kartą per valandą ir tai darbo dienomis? Antra, sužiūrėt, kad vairuotojai grafikų laikytųsi, nes dabar būna, kad išeiginėmis važiuoja darbo dienų grafiku (kai šalta, patikėkit, ir tos pora minučių yra DAUG).
Stadiono nepastatom, metro manot pastatys?
Tik ne metro,kam užkasti milijardus,o naudos nebus ..
Metro!
Tramvajų! Ir jam pirmenybę (iš anksto perjungiant šviesoforą)
Tai pat pestiesiems ir dviračiams per ilgas laukimas prie šviesoforų
Kur jūs galvojat tramvajų rengti? 😀 😀 😀
Dalį gatvių pertvarkant ir atiduodamt GREITAM viešajam transportui. Kaip jau seniai daro Nyderlandai, Belgija, Skandinavija ir kitos šalys Vakarų Europoje.
Atnaujinkite kontaktinį tinklą normaliai, pratesiant pagal miesto vystymasį (taip, pratesiant, o ne nurenkant kaip kaikurie protiškai neįgalūs yra siūlę). ir net tos pačios 35 metų senumo škodos važius dvigubai greičiau.
Short term solution: A – juostos
Long term solution: Reikalingas tramvajus
Nera ka cia daugiau kalbet.
is tikro ne is to galo einama prie problemos sprendimo.
Jeigu norima sudominti dabartinius auto vairuotojus, tai pirmiausia turi buti vieso transporto pranasumas pries juos.
Tik A juostos visam mieste kaip minimum, kad nereiktu laukuti kamstyje. Dabar A juostos grynai fragmentiskai, o centre daug kur ju nera.
Antra reikia uztikrinti dazna kursavima, kad keleiviams nereiktu kaip silkems grustis.
Jei reikia, tai apmokestinkit ar uzdrauskit automobiliu patekima i centra ir momentiskai isspresit kruva problemu per nakti nuo sito isigaliojimo.
Daugiau A juostų. Ypač Kalvarijų gatvėje
Nueikite i Urban Rail .net puslapį, paspauskite ant ‘Europe’ ir ten rasite atsakymą į klausimą.
Vilniuje butinai reike naujos transporto rusies. gali buti ir tramvajus
Reiktų, bet tai kainuos žymiai brangiau nei atnaujint troleibusus ir autobusus, papigint bilietų kainas. Nemanau, kad mes išgalėsime, ypač, jei stadioną jau statome 30m.
Jo, Bulgarija, Ukraina, Tailandas ir daugybė kitų gerokai biednesnių šalių nei Lietuva pasistato ir tramvajus, ir metro. Panašaus BVP šalyse kaip Graikija ar Portugalija yra ir metro, ir tramvajai. Gal užteks ieškoti priežasčių nieko nedaryti? Trisdešimt metų jau esame įkaitai ‘specialistų’, kurie visada sako ‘nereikia’ bet kokiai naujovei. Rezultatus matome. Šimtai milijonų išleista kelių platinimui – kur rezultatai?
jei sakai ” A”, sakyk ir ” B”- kiek kainuoja pvz. bankoko metro bilietelis? 🙂 nemaciau nei vieno biedno vaziuotojo, tai kokia nauda, jei vazineja grietinele, o biedni toliau stovi kamsciuose ir nuodija miesta? pas mus, neabejoju, butu tas pats
Vienoje, kurioje yra ir miesto traukiniu tinklas, ir tramvajus, ir požeminis tramvajus, ir metro, metinis bilietas kainuoja 365 Eur. Tai yra gerokai pigiau nei automobilis ir jo išlaikymas. Londone transportas – brangiausias Europoje, bet irgi gali prasisukti su 1000 per metus (gyvenau, žinau). Tad net ir brangiausiame mieste važinėti VT yra pigiau nei tureti automobilį. Gal užteks kalbėti vėjus?
>> Šimtai milijonų išleista kelių platinimui – kur rezultatai?
Prašau, rezultatai daugiau nei akivaizdūs – automobilių padaugėjo gerokai. Judėjimo kultūra sugadinta, kamščiai, parkingo trūksta.. Kitaip ir negalėjo būti. Davaj dar platinkit!
Šitos šalys, jų sostinės yra tankiai gyvenamos, turi daug gyventojų. Pvz.: Kijevo tankumas — 3 468 žm./km²; tuo tarpu Vilniaus — vos 1 338 žm./km².
Vilnius tankus – tik ant popieriaus. Niekas ir nesiūlo tiesti metro ar tramvajaus linijų į Grigiškes ar priemiesčius. Vilniaus ‘miegamieji’ rajonai yra gerokai tankesni nei bet kas vakaruose, apie juos čia ir kalbame. Linija Konstitucijos prospektas – Perkūnkiemis būtų viena tankiausiai apgyvendintų Europoje. Pažiūrėkite Street View ar Satellite View tuos rajonus – ten žmonės gyvena susispraudę kaip silkės. Dabar nueikit į Satellite view ir pažiūrėkite per kokio tankumo priemiesčius važiuoja Amsterdamo ar Londono metro – ten vien mažaaukštė statyba (kokia Vilniuje irgi turėtų būti, bet čia atskira tema). Ten viskas atrodo kaip kaime – vien maži namukai su sodeliais. Žodžiu užteks ieškoti pasiteisinimų, išradinėti dviratį ir kalbėti kažkokias nuogirdas. Vilnius nebus normaliu miestu kol čia nebus bėginio transporto tinklo ir tikrai yra absoliuti gėda, kad jo čia nėra.
Vilniaus tankumas yra gerokai didesnis jo branduolyje, atmetus prie miesto prijungtus miškus, laukus ir kaimus.
Daugumos seniūnijų Vilniuje tankumas – tarp kelių ir keliolikos tūkstančių žm./km².
Naujamiesčio seniūnijos – 4,700/km² (2011).
…
Justiniškių seniūnijos (su tvenkiniais ir laukais prie jų) – 10,000/km² (2011).
Fabijoniškių seniūnijos (su laukais prie Bajorų ir miškeliais) – 9,000/km² (2011).
Šeškinės seniūnijos (su laukais ir miškeliais prie ozo) – 4,600/km² (2011).
Pašilaičių seniūnijos (su laukais ir keliais individualių namų kaimais) – 4,200/km² (2011).
ir t.t. ir pan.
Bendrą miesto tankumą iškraipo tik kelios seniūnijos. Pavyzdžiui, Panerių seniūnija užima penktadalį miesto teritorijos, tačiau 4/5 jos sudaro miškas, o seniūnijos tankumas – tik 53žm./km² (2011). Akivaizdu, kad ne po miškus būtų tiesiamas viešasis transportas, o jungtų tankiausiai gyvenamas miesto seniūnijas su miesto centru.
Mažas tankumas, mažas gyventojų skaičius, brangūs bilietai – yra pseodoargumentai, visada kartojami metro heiterių.
Dar galima pridėti, kad metro nutiesti nuo tankaus centro iki tankaus centro per mišką yra daug papraščiau negu kastis po miestu.
Jeigu nesugeba net esamų prižiūrėti tai kaip gaima kalbėti apie naują?