Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (RVPL) atidarytas Mokslinių tyrimų ir inovacijų centras, kuriame bus atliekami chrono-epigenetiniai tyrimai. Tokio tipo projektas psichiatrijos ligoninėje – pirmasis Baltijos šalyse. Jis finansuotas Ateities biomedicinos fondo lėšomis.
„Fundamentalių tyrimų laboratorija psichiatrijos klinikoje yra unikalus reiškinys. Tai – vienas iš nedaugelio tokio tipo centrų visoje Rytų Europoje. Chrono-epigenetiniai tyrimai turi didelį mokslinį bei taikomąjį potencialą ir gali atskleisti naujus psichikos susirgimų diagnostikos ir gydymo principus“, – teigia RVPL direktorius profesorius Arūnas Germanavičius.
Padės atsakyti į šiandieninės psichiatrijos klausimus
Tyrimų centre, įsteigtame bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centru, įkurtos keturios vienvietės palatos bei laboratorija, kurioje bus tiriami kraujo mėginiai.
„Čia vykdysime tyrimus, kurie gali būti itin vertingi, siekiant geriau suprasti psichikos sutrikimų raidą ir gydymą. Tikimės, kad tyrimai padės paaiškinti, kodėl įvyksta atkryčiai, kodėl dalis pacientų, nuosekliai laikydamiesi gydytojų rekomendacijų, vis tiek patiria psichikos sutrikimo epizodus, kodėl konkretūs vaistai vieniems pacientams padeda, kitiems – ne“, – pasakoja profesorius A. Germanavičius.
Kaip teigia RVPL direktorius, pacientai tyrimuose dalyvaus savanoriškai – jie galės užsirašyti iškart pasibaigus gydymui ligoninėje, o kai kuriais atvejais dalyvauti konkrečiuose tyrimuose bus kviečiami ir ambulatoriškai.
Tirs molekulinius pokyčius laike
„Tradiciškai biomedicininiai tyrimai atliekami lyginant pacientus su kontroliniais asmenimis. Kiekvienas iš jų yra ištiriamas tik vieną kartą, nors molekuliniai ir ląsteliniai procesai yra nuolatiniame vyksme, nuolatinėje kaitoje. Kaip viena nuotrauka nedaug tepasako apie baleto piruetą, garvežio judėjimą, saulės ar mėnulio trajektorijas, taip ir ligos esmę suprasti iš momentinio vaizdo neretai būna labai sunku.
Pridėjus „chronos“ (graikiškai – „laikas“), molekulinių „nuotraukų“ padaroma visa serija – tada apie ligą galime spręsti iš jų dinamikos ir įvairiausių parametrų kitimo laiko dimensijoje“, – sako Toronto universiteto profesorius Artūras Petronis, vadovaujantis ir chrono-epigenetikostyrimų programai VU Gyvybės mokslų centre.
Jis taip pat pabrėžia, kad šie tyrimai neapsiriboja vieno konkretaus susirgimo pažinimu.
„Nors centre tirsime psichikos sutrikimus, mūsų tolimieji tikslai yra žymiai platesni. Mes ieškome ir bendrųjų ligos mechanizmų, kurie didina riziką susirgti net tik psichikos sutrikimais, bet ir vėžiu, diabetu, Alzheimerio demencija“, – komentuoja profesorius A. Petronis.
Prisidės prie personalizuotos medicinos plėtros
Pasak Ateities biomedicinos fondo įkūrėjo, moderniosios biotechnologijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Arvydo Janulaičio, medicinai vis sparčiau vystantis, gilėja supratimas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus savo genetinias, epigenetiniais ir kitais molekulinio lygmens biologiniais ypatumais.
„Visi šie faktoriai lemia konkretaus žmogaus susirgimų priežastis ir ligų raidą. Todėl ieškant efektyviausių gydymo būdų, būtina atsižvelgti į kiekvieno paciento individualumą bei vadovautis personalizuotos medicinos principais. Naujajame centre atliekami chrono-epigenetiniai tyrimai taip pat paspartins individualizuotos medicinos pažangą psichikos sutrikimų pažinime, diagnostikoje bei gydyme“, – komentuoja profesorius A. Janulaitis.
Ateities biomedicinos fondo tikslas – prisidėti prie personalizuotos medicinos tyrimų plėtros bei jų indėlio į praktinę mediciną Lietuvoje. Remiantis fondo pateiktu apibrėžimu, personalizuota medicina – tai individualizuoto gydymo modelis, kuris, remiantis žiniomis apie sergančiojo ligos molekulinį profilį, realizuojamas parenkant tinkamiausius vaistus ir jų dozes ligai įveikti. Fondas personalizuotos medicinos moksliniams tyrimams Lietuvoje finansuoti yra numatęs skirti bent 15 mln. eurų.
