Panevėžio miestas irgi turėjo tokią moterį šiaudiniene. Įdomi persona buvo. Ant Lenino aikštėj Lenino ištiestos rankos užkabino baronku ritineli. Niekam neleido nukabinti, visi juokėsi. Prašydavo išmaldos, nors sūnus turėjo didžiulį namą. Sako ji surinko rublius namui.
Puiku, būtinai nueisiu pažiūrėt. Kartais, kai einu Pilies gatve, pasigendu Rožytės, apsidairau, o gal ims ir vėl atsiras netikėtai…dabar tai jau mitologinė Vilniaus asmenybė.
Panevėžio miestas irgi turėjo tokią moterį šiaudiniene. Įdomi persona buvo. Ant Lenino aikštėj Lenino ištiestos rankos užkabino baronku ritineli. Niekam neleido nukabinti, visi juokėsi. Prašydavo išmaldos, nors sūnus turėjo didžiulį namą. Sako ji surinko rublius namui.
Senamiesčiu ji ėmė vaikščioti apie 1980 metus, trumpai tariant prieš 40 metų.
Būtų įdomu sužinoti, koks buvo jos gyvenimas…
Iš vaikystės prisimenu, kai pokario metu vaikščiodavo po kaimus duoneliautojos. Panašus garderobas tik žymiai skurdesnis buvo.
Puiku, būtinai nueisiu pažiūrėt. Kartais, kai einu Pilies gatve, pasigendu Rožytės, apsidairau, o gal ims ir vėl atsiras netikėtai…dabar tai jau mitologinė Vilniaus asmenybė.