Nuo pernai metų lapkričio mėnesio Šeškinės poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriuje naudojama nauja diagnostinė įranga su dirbtiniu intelektu pagerino krūties vėžio diagnostikos kokybę bei sutrumpino profilaktinių sveikatos tyrimų atlikimo laiką. Lietuvoje sukurtas dirbtinis intelektas per itin trumpą laiką padaro įrašus įstaigos informacinėje sistemoje, o JAV kompanijos dirbtinis intelektas pasitelkęs gausybę duomenų iš viso pasaulio tiksliai nustato pacientų krūtų darinių piktybiškumą.

Pirmosios dirbtinio intelekto sistemos buvo sukurtos dar praėjusiame amžiuje, tačiau didžiausias proveržis, juntamas visuomenei, įvyko per pastaruosius 10-15 metų. Vis plačiau jis įsigali ir medicinos srityje.

Šeškinės poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vadovas Antanas Pempė teigia, kad pradėjus taikyti dirbtinį intelektą atliekant plaučių rentgenogramas pacientams, kurie atėjo tikrintis sveikatos norėdami gauti sveikatos pažymas dėl darbo, ženkliai sutaupomas pacientų laikas. Nesant pakitimų plaučiuose, dirbtinis intelektas automatiškai generuoja ataskaitą ir padaro įrašus poliklinikos informacinėje sistemoje. Tokiu būdu pacientui nereikia laukti atsakymo, nes profilaktinius tyrimus atliekantis šeimos gydytojas iš karto mato tyrimo rezultatus.

Jei paciento plaučių nuotraukoje dirbtinis intelektas randa pakitimų, tuomet jis informuoja radiologijos gydytoją, kad šio paciento nuotrauką būtina papildomai peržiūrėti. Tokiu atveju gydytojas šiai nuotraukai skiria daugiau dėmesio ir išvadas į sistemą įveda rankiniu būdu. Šeškinės poliklinika – pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje, kuri naudoja dirbtinį intelektą profilaktiniams pacientų sveikatos tyrimams.

Nuo vasario mėnesio Šeškinės poliklinika pradėjo taikyti dirbtinį intelektą ir pacientų krūtų darinių diagnostikai. Verta paminėti, kad nors retai, bet piktybinių darinių gali būti aptinkama ir vyrų krūtinės srityje, todėl šis diagnostikos metodas taip pat gali būti taikomas ir vyrams.

Diferencinės krūtų diagnostikos procedūra vyksta kiek kitokiu principu. Iš pradžių echoskopu tiriamos paciento krūtys. Aptikus darinių krūtyse, dirbtiniam intelektui duodama užduotis įvertinti rastų darinių piktybiškumą.

Dariniams įvertinti dirbtinis intelektas naudoja BI-RADS klasifikaciją. Pagal minėtą klasifikacijos sistemą jis pateikia ataskaitą gydytojui radiologui. Gydytojas įvertina ataskaitą ir, jei yra būtinybė, nukreipia pacientą pas gydytoją onkologą. Tikslus krūtų darinių tyrimas, pasitelkiant dirbtinį intelektą, leidžia išvengti nereikalingų intervencinių procedūrų (biopsijų) bei sumažina nereikalingų siuntimų pas onkologijos specialistus skaičių.

Dėl technologijos naujumo vertinti naudą skaičiais taikant dirbtinį intelektą diagnostikoje dar sunku, tačiau Šeškinės poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas Antanas Pempė neabejoja, kad dirbtinis intelektas padidins diagnostikos efektyvumą, ir ieško galimybių pritaikyti dirbtinį intelektą ir kitose radiologijos srityse.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

6 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar važiuosite (važiuotumėte) į Nidą „Pajūrio ekspresu“ net 7 valandas?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist