Šiemet kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir mero rinkimai. MadeinVilnius.lt portalas visą mėnesį iki pat rinkimų publikuos straipsnius aktualiausiais miesto klausimais, atsakymus į kuriuos pateikia kandidatai į Vilniaus mero postą. Klausimai buvo užduoti kandidatams, kurie paskutinių apklausų metu peržengė 5 proc. rinkėjų balsų ribą.
Beveik visi kandidatai į Vilniaus mero kėdę atsakė į portalo užduotus klausimus: Artūras Zuokas, Valdas Benkunskas, Mykolas Majauskas, Tomas Vytautas Raskevičius, Lukas Savickas ir Rasa Budbergytė. Atsakymų nepateikė LLRA-KŠS partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (lenk. Waldemar Tomaszewski).
Pernai Vilniuje netrūko kontroversijas sukėlusių savivaldybės veiksmų. Vasarą vilniečiai juokėsi, kad miestas spėjo tapti džiunglėmis, nes dėl bio įvairovės savivaldybė nusprendė daugelyje miesto vietų nepjauti žolės. Kontroversijas sukėlė ir žalioji Vilniaus banga, kurios metu įvairiuose miesto vietose buvo sodinami medžiai ir krūmai, kai kurie atsirado ir miesto gatvėse. Nusprendėme paklausti kandidatų į Vilniaus merus, ar jie planuoja tęsti dabartinius savivaldybės projektus.
Ar bus tęsiami dabartiniai valdžios projektai – žalioji banga ir žolės pjovimas?
Artūras Zuokas
Artūras Zuokas sako, kad pernai nešienaujama žolė jau spėjo tapti anekdotu, kuris brangiai atsiėjo miestui.
„Dėl nešienaujamų pievų sostinėje buvo kreiptasi net ir į prokuratūrą, nes dėl aukštos žolės įvyko ne vienas eismo įvykis. Vėliau, nupjovus per aukštą žolę per lietų užsikimšo visi lietaus nuotekų šuliniai ir Vilniaus gatvės tiesiog virto upėmis. Dar vienas nevykęs ir Viešojo pirkimo sutartis pažeidžiantis eksperimentas. Tikrai nesakau, kad visur reikia skusti žolę kaip stadione, bet miestuose tai būna išskirtinės vietos. Žolės šienavimas tai miesto higienos ir estetikos tema, kaip ir gražus gėlynai”, – sako kandidatas į Vilniaus miesto merą.
Kandidatas pabrėžia, kad Vilnius yra vienas žaliausių sostinių pasaulyje, tačiau želdinimas jame tikrai negali būti chaotiškas. Tapęs meru, A. Zuokas sieks atsakingai ir efektyviai naudoti viešąjį finansavimą sodinant naujus želdinius.
„Pavyzdžiui, Konstitucijos prospekte pasodinti 40 medžių kainavo apie 250 000 eurų, nors specialistai sakė, kad čia medžiai tiesiog bus kankinami. Palyginimui Pasakų parkui, kurios plotas virš 20 ha, per metus prižiūrėti skiriame tik 50 000 eurų. Jomanto parkas Baltupiuose per aštuonerius metus nesulaukė jokio dėmesio, Verkių ir Ozo – taip pat. Tai su 250 000 eurų būtume sutvarkę 4 parkus”, – pastebi A. Zuokas.
Valdas Benkunskas
Valdas Benkunskas žada keisti dabartinę savivaldybės politiką ir sieks atrasti balansą tarp gyventojų ir miesto poreikių bei gamtos puoselėjimo. Tokiu būdu Vilnius bus suskirstytas į dvi zonas.
„Vejos zonai, kur žolė šienaujama nuolat, priklausys daugiabučių kiemai, parkų aikštynai, žmonių gausiai lankomos viešosios miesto vietos. Pievų zoną – 1 arba 2 kartus per metus šienaujamas teritorijas, kur siekiama užtikrinti gyvosios gamtos klestėjimą, sudarys mažiau lankomos parkų teritorijos, kelių apsauginės zonos, kur tai netrukdo eismo matomumui, upių pakrantės. Užtikrinsime, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasitikrinti, kuriai zonai priklauso konkreti teritorija, taip pat lengvai pateikti prašymą, kad šios zonos šienavimo principai būtų keičiami”, – sako V. Benkunskas.
Tapęs meru, kandidatas kartu su komanda inventorizuos esamus medžius ir visais būdais bandys juos išsaugoti. Bus padidinta mieste augančių medžių vertė, o neteisėtai juos nukirtus ar sužalojus – kaltininkams grės bauda.
„Įtvirtinsime, kad teikiant projektinius pasiūlymus, o ne prašant leidimų, kaip yra dabar, projektuose, kuriuose potencialiai gali būti kertami brandūs medžiai, jie būtų privalomai svarstomi visuomeninėje Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijoje”, – komentuoja kandidatas į mero kėdę.
Jeigu bus poreikis pašalinti medžius, savivaldybė skatins dialogą tarp vilniečių, arbotristų ir apželdinimo specialistų, siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl tokie darbai yra vykdomi. Bus vykdomi nukirstų medžių atsodinimai, o vilniečiai bus edukuojami apie pokyčius mieste. Atsakingiau bus bus planuojami želdynai, kad jų netektų sodinti iš naujo.
„Pakeisime degradavusius arba riziką keliančius menkaverčius medžius ir krūmus vertingesniais augalais, kursime ne tik žaliuojančius, bet ir žydinčius želdinius. Iki šiol netinkamose vietose pasodintus augalus persodinsime į jiems tinkamas vietas, paspartinsime šaknų atidengimą nuo kietųjų dangų. Be to, intensyvaus eismo gatves atskirsime nuo gyvenamųjų namų žaliosiomis zonomis, teiksime profesionalią pagalbą apželdinti miegamųjų rajonų teritorijas, rūpinsimės mieste augančių bendrų sodų priežiūra”, – savo planais dalinasi V. Benkunskas.
Galiausiai bus investuojama į parkų ir draustinių priežiūra. Jie bus labiau pritaikomi lankymui.
Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas nekomentavo apie žolės pjovimo klausimą Vilniuje, bet pažadėjo, kad parkai ir viešosios erdvės bus žalios ir patogios.
„Užtikrinsime tinkamą želdinių priežiūrą, šaligatvių kokybę ir sutvarkysime miesto parkus, jog būtų galima sportuoti ir saugiai mėgautis gamta, ir ne tik pačiame centre”, – pažadėjo M. Majauskas.
Tomas Vytautas Raskevičius
Tomas Vytautas Raskevičius žada tęsti Žaliąją Vilniaus bangą, nes ji, anot kandidato, miestui atneša vien pliusus. Anot kandidato, ji pagerina gyvenimo kokybę, mažina oro taršą, padeda kovoti su karščio salomis ir gerina kritulių sugeriamumą.
„Miesto žolę pjausiu ten, kur vaikšto žmonės, juda transporto priemonės ir to reikalauja estetiniai ir (ar) reprezentaciniai sumetimai, nepjausiu ten kur tai niekam netrukdo (pvz., Vakarinio aplinkkelio šlaitai)”, – planais dalijasi ,,Laisvės partijos” kandidatas.
Lukas Savickas
Lukas Savickas pažymi, kad Žaliosios bangos tikslas yra geras, tačiau prastai įgyvendintas. Kandidatas ruošiasi tobulinti šį projektą.
„Pats esu už miesto bio įvairovės ir žaliųjų zonų plėtrą, tačiau privalome būti tvarkingi, pasirūpinti, kad miestas būtų patogus gyventi ir neatrodytų apleistas. Manau, daugelis vilniečių, ypač tie, kurie gyvena nuosavuose namuose, sodų bendrijose, prižiūri savo kiemus, pjauna žolę, geni medžius ir krūmus aplink savo namus. Vilniaus miestas yra visų mūsų namai, tad nematau priežasčių, kodėl mes, miesto valdžia, turėtume būti apsileidę ir elgtis kitaip”, – pabrėžia kandidatas į mero kėdę.
Rasa Budbergytė
Rasa Budbergytė nemano, kad nepjauti žolės vasarą – tai geras sprendimas. Anot kandidatės, vietos, kur žolė nebuvo pjauta, aną vasarą atrodė blogai ir tapo miesto ,,šiukšlynais”. Kandidatė sako, kad savivaldybė negali taupyti pinigus miestiečių gyvenimo kokybės sąskaitą, todėl žada miestą prižiūrėti tinkamai ir palaikys sanitarinę tvarką.
„Sutinku, kad bioįvairovės skatinimas mieste yra svarbus, tačiau tam tikslui visiškai pakanka tam išskirtų žaliųjų salų (…). Taip, yra vietų, kur nuolatinis žolės skutimas tikrai nėra būtinas, tačiau pjauti žolę gyvenamuosiuose rajonuose, pėsčiųjų zonose, yra tiesiog būtina. Antraip, gyvensime džiunglėse”, – sako politikė.
