Valstybinei kalbos inspekcijai nurodžius Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba, ši su tuo nesutinka bei kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją.
Kaip BNS šią savaitę informavo savivaldybė, administracija gegužę gavo inspekcijos nurodymą, kuriuo informuojama, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose yra užrašai lietuvių bei lenkų kalbomis.
Anot inspekcijos, tai prieštarauja įstatymo nuostatoms, jog „valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka BNS sakė, jog dėl minėtų lenkiškų vietovardžių buvo gauti skundai. Anot jo, savivaldybė užsiima teisiniu nihilizmu.
„(…) visiškai neseniai buvo precedentas. Kol merė buvo ponia Marija Rekst, mes gavome skundą, kad prie Lavoriškių yra lenkiškas užrašas. Mes pateikėme nurodymą tą užrašą pašalinti, bet Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ir visas instancijas pralaimėjo, ir dabar jie vėl visiškai identišku atveju nesutinka pašalinti užrašo“, – sakė jis.
„Tai yra teisinis nihilizmas ir tai yra savivaldybės išteklių švaistymas, nes teismo procesai kainuoja“, – pažymėjo inspekcijos vadovas.
Inspekcija savivaldybės merui Robertui Duchnevičiui nurodė, kad iki liepos 1 dienos minimi užrašai turi būti panaikinti, paliekant užrašus tik valstybine kalba.
Dėl to savivaldybė praėjusią savaitę pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Kaip BNS nurodė rajono mero patarėjas Kęstutis Butvydas, skunde buvo išsakyti motyvai, jog minėtuose kaimuose gyvena gausi lenkų tautinė mažuma, todėl yra poreikis tose gyvenvietėse topografinius įrašus daryti ne tik valstybine lietuvių kalba.
„Be to, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio trečioje dalyje numatytos sąlygos tų vietovardžių statinius laikyti teisėtais“, – teigė K. Butvydas.
Dokumente numatoma, jog šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamasis savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.
„Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija čia įtakos neturi. Kadangi nors yra ratifikuota, bet nuostatos nėra perkeltos į Lietuvos teisėkūrą ir Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs savo poziciją. Jeigu nėra perkelta, yra tiesiog deklaratyvaus pobūdžio“, – sakė A. Valotka.
„Mero teigimu, tautinių mažumų identiteto išsaugojimas, kultūros tęstinumas ir tautinė saviraiška, apie ką išaiškinime yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, turi būti aiškinami ir kaip apimantys tautinių mažumų teisę turėti (…) tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus teritorijose, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos“, – kalbėjo K. Butvydas.
Pasak jo, situacija šią savaitę buvo pristatyta ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Violetai Meiliūnaitei, ji susitikimo metu pažymėjo, jog situacija pasidomės ir galbūt parengs rekomendacijas.
Ginčų komisijoje klausimas bus svarstomas liepos 18 dieną.
Pasak K. Butvydo, nepalankaus sprendimo atveju, savivaldybė svarstys galimybę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Autorius Paulius Perminas
