Daugelis žino, kad gavę didelę sumą pinigų, automobilį, namą ar kitą dovaną iš, pavyzdžiui, draugo, turi ją deklaruoti ir susimokėti mokesčius.

Vis tik kyla klausimas, ką daryti su smulkesnėmis dovanomis, gautomis iš įvairių žmonių per šventes, jei jas sudėjus išeina nemaža suma pinigų.

Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tokias dovanas reikia deklaruoti ir už jas susimokėti, taip pat, kokiu būdu yra tikrinama, kad gyventojai šią pareigą atliktų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kad bent jau tie gyventojai, kurie dovanas deklaruoja, bendrai per metus iš jų gauna net pusę milijardo eurų pajamų.

Dovanų skaičiavimas jaunavedžiams skiriasi

Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ką daryti su pinigais, gautais dovanų per vestuves, krikštynas, išleistuves, gimtadienius ir pan.

Vienas asmuo papasakojo, kad per vestuves įvairūs žmonės įteikinėjo dovanas pinigais, iš ko susidarė apie 5 tūkst. eurų, kai neapmokestinama suma yra iki 2,5 tūkst. eurų.

„Ar įmanoma į banką įsinešti pusę sumos žmonai, pusę – vyrui ir tuomet viską pervesti į vieną sąskaitą, kaip dovaną iš sutuoktinio, o ne iš draugų, kad nebūtų apmokestinama?“ – teiravosi anonimas.

VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė primena, kad mokesčius nuo gautų dovanų reikia sumokėti pagal tai, iš kokio asmens ta dovana gauta.

Anot pašnekovės, jei dovana gaunama iš artimųjų (sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių, senelių), nepriklausomai nuo dovanos vertės (sumos), tokia dovana gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinama ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nedeklaruojama.

Jeigu dovana gaunama iš kitų gyventojų ir dovanų vertė (suma) per metus yra didesnė nei 2,5 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dovanų vertė yra apmokestinama.

„Kiekvienas iš sutuoktinių, gavęs dovanų iš kitų gyventojų, kurie nėra jo artimi giminaičiai, jei jų vertė neviršija 2,5 tūkst. eurų sumos, jų nedeklaruoja ir mokesčių nemoka. Vedybų proga dovanos dovanojamos abiem jaunavedžiams, taigi dovanos gavėjais laikomi jie abu. Mokesčio lengvata, kai 2,5 tūkst. eurų neviršijanti dovanos suma neapmokestinama, taikoma kiekvienam gyventojui, šiuo atveju – kiekvienam iš sutuoktinių atskirai. Paprastai tariant, galima sakyti, kad bendrai abu sutuoktiniai mokesčio nemokės už dovanas, kurių vertė neviršija 5 tūkst. eurų“, – į gyventojų klausimą atsakė R. Virvilienė.

Kada ir kokie mokesčiai mokami?

VMI atstovės aiškinimu, 15 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas, kai dovanų suma kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos.

Ji įvardijo, kad 2022 m. ši suma siekė 180492 eurus, 2023 m. – 202188 eurus.

O kai dovanų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų suma viršija 120 VDU sumą, tokių pajamų viršijančiai daliai taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas, nurodė R. Virvilienė.

Specialistė pabrėžė, kad žmogus, ne iš artimųjų gavęs daugiau nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovaną, privalo ją deklaruoti ir susimokėti pajamų mokestį iki kitų metų gegužės 1 d.

Ji pridūrė, kad gavus dovanų iš kitų gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje (teritorijoje), įtrauktoje į Tikslinių teritorijų sąrašą, visos dovanos apmokestinamos, netaikant 2,5 tūkst. eurų lengvatos.

VMI atstovės teigimu, bendrai deklaruojamų dovanų iš artimųjų tendencijos išlieka panašios (per pastaruosius 4 metus dovanas iš artimųjų deklaravusių skaičius svyravo nuo 11,9 tūkst. iki 13,3 tūkst., pajamų sumos – nuo 363 mln. iki 503,4 mln. eurų).

Pasak jos, nuo 2021 m. kiek išaugo ne iš artimųjų gautas dovanas deklaravusiųjų skaičius (per 4 metus jų skaičius svyravo nuo 3,7 tūkst. iki 4,4 tūkst., pajamų sumos – nuo 12,3 mln. iki 20 mln. eurų).

Draudžiama dovanoti daugiau nei 5 tūkst. eurų grynaisiais

VMI atstovė pažymėjo, kad tokia tvarka yra taikoma, nesvarbu, ar dovana yra gauta pinigais, ar nepinigine forma (natūra), ar pinigai gauti per kredito įstaigą, ar grynaisiais.

Ji priminė ir tai, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais šalyje yra ribojami įstatymų – atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais tik tuomet, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų.

Kalbėdama apie vestuvių, krikštynų ar kitų švenčių proga teikiamas dovanas, R. Virvilienė nurodė, kad didelės vertės dovanos yra iš anksto planuojamos, todėl asmuo žino, ar dovana viršys 5 tūkst. eurų:

„Grynaisiais pinigais galima dovanoti taip pat ne daugiau kaip 5 tūkst. eurų. Jei dovanojamos didesnės sumos, jos turi būti pervedamos ne grynaisiais pinigais.“

Specialistė pridūrė, kad gyventojas, iš motinos, tėvo ar kito artimojo sumoje per metus gavęs grynaisiais pinigais didesnę nei 15 tūkst. eurų sumą pagal dovanojimo sandorius, kurie nepatvirtinti notaro, turi pateikti informaciją mokesčių administratoriui, nes pajamų mokesčio tikslu šios dovanos nedeklaruojamos.

Kaip atsekami dovanų nedeklaravę asmenys?

Paklausus, kaip inspekcija sužino apie žmones, kurie sukčiauja ir gautų dovanų nedeklaruoja, R. Virvilienė atsakė, kad rizikingi asmenys identifikuojami atliekant mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą ir atranką pagal VMI turimą bei viešai skelbiamą informaciją.

Jos aiškinimu, remiamasi tam tikrais atrankos kriterijais, kurie siejami su galimu pajamų nedeklaravimu ir mokestinių pareigų neįvykdymu.

Pavyzdžiui, jei įsigijus kokį nors turtą išlaidos neatitinka pajamų, pajamos nepagrindžia bankinio likučio padidėjimo ir kt.

Specialistės teigimu, remiantis šia informacija yra nustatomi asmenys, kurie nedeklaravo iš ne artimųjų gautų didesnių nei 2,5 tūkst. eurų dovanų ar kuriems nepakanka pajamų išlaidoms pagrįsti.

Tokiu atveju yra inicijuojami mokesčių administratoriaus veiksmai: nuo laiškų, pranešimų iki kontrolės veiksmų, atsižvelgus į galimą pažeidimo mastą.

VMI atstovė pateikė realų pavyzdį, kai gyventojo išlaidos turto įsigijimui viršijo pajamas daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Asmuo kaip pajamų gavimo šaltinius nurodė iš artimojo gautas lėšas, kurios per 5 metus sudarė virš 90 tūkst. eurų, iš jų savanoriškai deklaravo 50 tūkst. eurų:

„Kontrolės veiksmų metu pastebėta, kad nesutampa dovaną teikusio ir gavusio asmens paaiškinimai apie laikotarpį, kada dovanos gautos, kur pasirašytos dovanojimo sutartys.“

Apie pinigų kilmę gali paklausti ir bankai

Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodė, kad finansų įstaigos gali taikyti skirtingus reikalavimus dėl pinigų kilmės patikrinimo.

Dėl to asmenims, kuriems kyla klausimų, geriausia būtų susisiekti tiesiogiai su savo banku ar kredito unija ir pasikonsultuoti: „Tai padėtų išvengti nesusipratimų ir užtikrinti, kad finansinės operacijos vyktų sklandžiai.“

Asociacija paminėjo, tam tikrais atvejais finansų įstaigos gali paprašyti papildomos informacijos apie pinigų kilmę.

„Paprastai, kai įnešamų lėšų kilmė yra dovana, prašoma pateikti dovanojimo sutartį ir kitus dokumentus, priklausomai nuo individualios situacijos. Verta atkreipti dėmesį, kad dovanojimo sumai siekiant 1,5 tūkst. eurų ir daugiau, privaloma sudaryti dovanojimo sutartį raštu. O kuomet dovanojama suma sudaro 14,5 tūkst. eurų ar daugiau – sutartis turi būti patvirtinta notaro“, – dėstė LBA.

Autorė: Deimantė Buslevičiūtė, TV3.lt

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

86 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Kaip vertinate naujieną, jog Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist