Miestas

Vilniaus TV bokštas švenčia garbingą jubiliejų

Šiandien TV bokštui sukanka 40 metų. 1981 m. sausio 30 d. Vilniaus televizijos bokštas tapo aukščiausiu statiniu Lietuvoje, taip pat jis įtrauktas į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą.

Pirmas betono kubas į bokšto pamatus buvo supiltas 1974 m. gegužės 31 d., o Valstybinės komisijos priėmimo eksploatuoti aktas pasirašytas 1980 m. gruodžio 30 d., Lietuvos TSR Ministrų Taryba šį aktą patvirtino 1981 m. sausio 30 d.

Antenų parkas

Aukščiausio, 326,5 m aukščio, Lietuvos pastato istorija prasidėjo sovietinės okupacijos metais, 1974 m, kai buvo supiltas pirmasis betono kubas į naujojo pastato pamatus. Po beveik septynerius metus trukusių darbų, 1981 m. statybos buvo baigtos ir patvirtintos. Legenda byloja, kad statybos vieta buvo pasirinkta patarus žymiai žolininkei, kurią dabartinėje bokšto vietoje, sutiko vienas iš architektų, besivaikydamas vėjo išnešiotus popieriaus  lapus.

 

Projektuodami Televizijos bokštą architektai stengėsi jį priderinti prie Gedimino pilies bokšto. Sakoma, kad langeliai ant bokšto kamieno primena pilies langus. Šiek tiek skaičių: kamieno diametras 15 m ir kas metrą jis siaurėja po 5 cm. 190 m aukštyje jo diametras perpus sumažėja ir siekia tik 8 m. Nors žvelgiant iš toli, pastatas atrodo išties galingas ir statiškas, iš tiesų jo viršūnės siūbavimo amplitudė siekia net iki 3 m, priklausomai nuo oro sąlygų. Darbuotojai teigia to nejaučiantys, tačiau nusileidus į apačią, dar kurį laiką atrodo, kad žemė juda.

Beje, įdomus faktas, kurį žino nedaugelis, kad Vilniaus televizijos bokštas turi brolį dvynį Taline. Šis pastatas buvo atidarytas kiek ankščiau dėl mieste vykusių Olimpinių žaidynių. 2012 m. buvo baigta mažojo broliuko (nes jo „ūgis“ 314 m)  renovacija. Dabar tai labai modernus ir naujųjų technologijų kupinas pastatas. Čia yra įrengti stebėjimo ekranai realiu laiku su automatiniu informacijos pateikimu apie stebimą teritoriją, elektroniniai orientaciniai bei edukaciniai žaidimai vaikams, 3D filmų salė, nano technologijos stiklas apžvalgos aikštelės grindyse, leidžiantis pasijusti ore.

Bokšto paskirtis. Iš Televizijos bokšto gyventojams yra siunčiamos radijo ir televizijos programos, čia jos yra skirstomos ir į kitas siuntimo stotis, per kurias pasiekia visus šalies žmones. Be to, pastaruoju metu teikia ir duomenų perdavimo paslaugas.

 

Šis 2011 m. atidarytas Antenų parkas, padeda supažindinti su duomenų perdavimo istorija, parodo kaip mus pasiekdavo radijo ir televizijos programos. Viena iš šių antenų, „Nera“, dar svarbi ir istoriškai. Ją per kruvinusius 1991 m. sausio įvykius padovanojo norvegai. Antenos dėka Lietuva pasauliui galėjo parodyti kas vyksta šalyje.

Taigi pasakojant apie Televizijos bokštą apie jį negalima kalbėti tik kaip pastatą. Tai svarbi istorinės atminties vieta mačiusi kruvinus istorinius įvykius kovojant dėl Lietuvos laisvės.

Restoranas „Paukščių takas“

Apžiūrėjus eksponatus ir susipažinus su Televizijos bokšto istorija, atgauti jėgas ir pasigrožėti įspūdinga Vilniaus panorama kviečia restoranas „Paukščių takas“. Restorano išskirtinumas yra tame ,kad jis įsikūręs 165 m aukštyje ir turi apžvalgos aikštelę, kuri sukasi. Aplink savo ašį ji apsisuka per 55 m. tad lankytojai gali pasigrožėti 50 km spindulį siekiančiu Vilniaus ir jo apylinkių vaizdu. Pasakojama, kad pradžioje jo interjeras priminė filmo „Žvaigždžių karai“ motyvus, mat vyravo daug metalo. Dėl griežtų darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų interjerui buvo taikomi apribojimai. Restorane negalėjo būti staltiesių, užuolaidų, net ir patiekalų svoris buvo ribojamas. Kaip ir pirmieji, taip ir dabartiniai „Paukščių tako“ patiekalai turėjo prie restorano vardo priderintus pavadinimus: ankščiau „Aušrinė“, „Žvaigždynas“, „Kometa“, „Visata“, dabar „Saturnas“, „Kentauras“ ir kt.

 

Ir paskutinis svarbus Televizijos bokšto bruožas – įvairių rekordų ir netradicinių, bet įspūdingų renginių organizavimas. Nuo 2000 m. tai aukščiausia stilizuota Kalėdų eglė Lietuvoje. Taip pat 2000-ųjų liepos 6 d. mūsų valstybės nepriklausomybės dienos proga buvo iškelta didžiausia Lietuvos vėliava. 2006 m. rugpjūčio 19 d., pirmąją Pasaulio vyrų krepšinio čempionato Japonijoje dieną, TV bokštas virto didžiausiu šviečiančiu krepšio lanku.

Šaltinis: MadeinVilnius.lt, VilniusGo.lt

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
15 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button