Vilniaus valdžia ėmėsi tirti, kiek kelius prižiūrinti bendrovė pribėrė druskos sostinės širdyje – Gedimino prospekte. Tokio tyrimo valdininkai ėmėsi, kai socialiniuose tinkluose paplito vaizdai, kokius milžiniškus druskos kiekius darbuotojai tiesiog pila ant šaligatvio.
Vilnius bando saugotis kiekvieną žiemą. Ant šaligatvių barstomos druskos, augmenija yra aptveriama tam tikromis nedidelėmis tvorelėmis, tačiau ar jos apsaugo?
Apie tai plačiau pakomentavo žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
„Nedrįsčiau teigti, kad tai yra ideali priemonė, kuri gali visiškai apsaugoti nuo neigiamo druskos poveikio, kuris tikrai stebimas ir matomas. Druska – kaip niekur neatsiranda, taip ir niekur neišnyksta. Kartu su lietaus vandeniu arba krituliais ji geriasi į žemę, dirvą, dirvožemį. Ten dalis druskos yra pasisavinama augalų šaknimis, o dalis toliau keliauja su vandens tėkme į paviršinius arba gruntinius vandenis“, – kalbėjo žaliųjų partijos pirmininkė.
Anot I. Budraitės, kai augalų šaknys pasisavina druską, ji ilgainiui silpnina patį šaknyną, nes neleidžia kitoms maistingoms medžiagoms pasiekti medžio.
„Vasarą galime matyti to proceso pasekmes, tos sutrikusios medžiagų apykaitos, kai mažiau ant medžių lapų. Vasarą neturime to šešėlio ar atokvėpio, kurio labai reikia, kai aplinkui vien asfaltas. Skaičiuojama, kad miestų gatvėse didžiausias neigiamas poveikis yra maždaug dešimties metrų atstumu nuo gatvės briaunos. Kuo gatvėje yra intensyvesnis eismas, tarkime magistraliniuose keliuose, tuo ta poveikio zona gali būti platesnė ir tos druskos gali būti išnešiojamos, kaip aerozoliai, dar toliau, kartais iki 100 m“, – nurodė I. Budraitė.
Pašnekovės teigimu, yra stebima, kad natrio ir chlorido kiekis dirvoje gali skirtis 7 kartais tose teritorijose, kurios yra barstomos druska, lyginant su tomis, kurios nėra.
„Tas poveikis ir kiekis, ir perteklius, sakyčiau, šios medžiagos naudojimo yra tikrai akivaizdus. Aišku, kiek daug ar mažai – tai priklauso nuo daugybės veiksnių, sakoma, kad vidutiniškai litre tirpstančio sniego yra maždaug pusantro arbatinio šaukštelio druskos. Skamba nedaug, bet kai suprantame, kad visa medžiaga gali įsigerti į medį ir daryti ilgalaikį poveikį, jau nekalbant apie poveikį, kuris vyksta automobiliams, metalinėms įvairioms konstrukcijoms, esančioms mieste. Visa tai sudėjus, atrodytų, kad visgi vertėtų investuoti į kitas priemones, kurios pasaulyje yra taikomos gana įvairios“, – aiškino žaliųjų partijos pirmininkė.
Kopijuoti, platinti, skelbti LNK.lt turinį be LNK.lt raštiško sutikimo draudžiama.
