Pirmasis naujų metų mėnuo jau įpusėjo. Šiemet Vilniaus laukia ne tik 700-asis gimtadienis ir mero rinkimai, bet ir daugybė kitų projektų. Kol viso to dar laukiame, kviečiame prisiminti įsimintiniausius 2022 metų įvykius.

Kaip paralyžiuoti miestą prieššventiniu laikotarpiu: Vilniaus viešojo transporto streikas

Paralyžiavo sklandų eismą trims savaitėms, sukėlė daug pasipiktinimo, bet vilniečiai, regis, dar niekada nebuvo tokie vieningi. Gruodžio 5 dieną prasidėjęs ,,Vilniaus viešojo transporto” profsąjungos streikas sukėlė Vilniui dar nematytas aistras. Streikas prasidėjo profsąjungos iniciatyva, siekiant pagerinti darbuotojų sąlygas ir pasirašyti kolektyvinę sutartį su įmone, atsižvelgiant į darbuotojų prašymus.

Streike dalyvavo 35 proc. vairuotojų. Eismas mieste iš tiesų buvo paralyžiuotas: autobusai piko metu važiavo sausakimši, žmonės į juos netilpdavo, viešasis transportas vėluodavo ir važiavo itin retai. Po sudėtingų derybų jis pasibaigė abiejų ginčo pusių kompromisu, kuris neatitiko visų nei vienos, nei kitos pusės tikslų.

Anot VVT profsąjungos po streiko su VVT vadovybe buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis į kurią įtraukta atlyginimo apmokėjimo sistema su aiškesne nei anksčiau vertinimo sistema.

Taip pat nustatyti aiškūs premijų ir priemokų kriterijai ir įtvirtinta tai, kad kartą per metus peržiūrimas atlyginimo indeksavimas, bei buvo sugrąžinti priedai už darbo stažą įmonėje. Galiausiai, buvo įvestos aiškios priemones, kuriomis užtikrinamas darbuotojų poilsis ir pertraukos.

Metas tarti ,,sudie”: pradėti buvusio Nacionalinio stadiono griovimo darbai

Legendinės apleistos Nacionalinio stadiono konstrukcijos jau ,,nebepuošia” erdvės, šalia Vilniaus Akropolio. Pernai prasidėjo 1993 metais pradėto ir niekada nebaigto stadiono griovimo darbai. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad pabaigus griovimo ir sklypo paruošimo darbus bus grįžta prie anksčiau numatyto plano. Anot jo, iki 2023 m. sausio mėn. turėtų būti pabaigtas techninis stadiono projektavimas bei tuo pat metu prasidėti statybos darbai.

Eglė rekordininkė

Vilniaus Kalėdų eglė šiemet tapo rekordinė ne dėl lempučių skaičiaus ar pačios eglės aukščio. Skandalinga praminta eglė šiemet miestui kainavo 190 tūkst. eurų be PVM. Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad eglė miestui turėtų kainuoti 250 tūkst. eurų. Tokios kainos už eglę vilniečiai nematė niekada. Kaip paaiškino miesto valdžia, tokia eglės kaina, atsižvelgiant į tai, kad šiemet miestas švenčia jubiliejų, yra adekvati.

Net ir paaiškinus situaciją ir eglės kainą gyventojams, kilo nepasitenkinimas pačią žaliaskarę. Vieniems ji priminė karuseles, kitiems cirką. Pirmą kartą istorijoje įvyko eglės gynimo akcija. Neatsižvelgiant į visus šiuos įvykius, Vilniaus eglė vis tiek pateko į gražiausių pasaulio eglių topą.

Beveik Kalėdų stebuklas: atidaryta legendinė Rotonda

Apie planuojamą Rotondos prikėlimą antram gyvenimui rašėme nuo 2017 metų. Štai pagaliau ši diena tapo realybe: gruodžio pradžioje legendinė kavinė/ledainė atgimė ir vėl priima lankytojus.

Naujieji „Rotondos” savininkai paliko legendinę buvusios kavinės/ledainės iškabą, taip pat pasidalino restorano koncepcija. Ji šiek tiek primins tuos laikus, kai „Rotonda” dar veikė ir kvies smagiai praleisti laiką su šeima. Čia kiekvienas šeimos narys pasijus tarsi atėjęs į svečius pas mamą.

Nukeltas dar vienas sovietmečio palikimas – Cvirkos paminklas

Galimybė nukelti paminklą atsirado vasarą ekspertams išbraukus jį iš kultūros vertybių registro, šiam veiksmui pritarė ir sostinės taryba. Miestas ilgai nelaukė ir rudenį nukėlė sovietmečio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklą, kuris skvere stovėjo daugiau nei 60 metų.

Daug metų vyko diskusijos, ar paminklas turi likti stovėjęs, ar verta jį nukelti. Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens sovietmečiu – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia, besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Nukeltas paminklas bus saugomas savivaldybės įmonės „Grindos“ aikštelėje, vėliau jis kartu su Žaliojo tilto skulptūromis, nukeltomis daugiau nei prieš penkerius metus, bus perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Vienu skveru daugiau: atidarytas Vingrių šaltinių skveras

Tranzitinė, Naujamiestį su Senamiesčiu jungianti, automobiliais anksčiau užkimšta Vingrių gatvelė atverta kaip viena originaliausių Vilniaus viešųjų erdvių. Automobilių šioje zonoje beveik neliks, o skveras tarnaus ne tik kaip jungtis keliaujantiems per miestą pėsčiomis, bet ir kaip laisvalaikio erdvė.

Skvero visuomenė laukė gan ilgai. Viešosios erdvės įrengimo laukė ir greta įsikūrę verslai, kurie žada teikti paslaugas, paskatinsiančias šioje vietoje praleisti ilgiau laiko.

Šiemet planuojama įrengti naują originalaus dizaino transporto laukimo paviljoną, pratęsiantį skvero projektą ir leisiantį keleiviams patogiai laukti viešojo transporto gėrintis skvero vaizdu.

Metų nepasitenkinimas: gatvių siaurinimo projektas

Vilniuje nuspręsta pritaikyti Niujorko standartą. 2021 metais dabartinis meras Remigijus Šimašius pristatė Vilniaus gatvių siaurinimo planą, kurį sudaro 12 principų. Nei planas, nei principai miestiečiams nepatinka: susiaurintos gatvės tapo nepatogios, nepravažiuojamos ir nemalonios visiems eismo dalyviams.

Plane nurodoma, kad humanizuojant gatves, jos tampa ramaus eismo zonomis, siaurinamos automobilių eismo juostos iki minimalių reikalavimų, pertvarkomas automobilių parkavimas/stovėjimas, įrengiamos saugumo priemonės, sodinami želdiniai, gatvėje patalpinami mažosios architektūros elementai.

Pirmosios permainos palietė Naujamiesčio rajono gatves. Nors vairuotojai liko nepatenkinti, o savo neigiamą patirtimį dalinasi viešoje erdvėje – savivaldybė stabdžio nespaudžia ir planuoja gatvių siaurinimo projektą įgyvendinti ir kituose miesto rajonuose.

Džiunglės mieste – žolės pjovimo skandalas

Praėjusią vasarą daug dėmesio sulaukė Vilniaus miesto savivaldybės priimtas sprendimas laikytis pažangaus ir tvaraus miesto vejų ir pievų šienavimo nuostatų ir didinti pagal žydėjimo ciklus šienaujamų pievų plotus. Miesto sprendimu, pievos buvo šienaujamos kelis kartus per vasarą. Tokiu būdu, pirmiausia buvo siekiama atkurti ir skatinti miesto biologinę įvairovę.

Vieniems miesto gyventojams ir svečiams nenupjauta žolė Neries šlaituose ir natūralios pievos mieste nepatiko, kiti priešingai – gyrė tokį sprendimą ir visą vasarą grožėjosi žydinčia augmenija.

MadeinVilnius.lt informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „Naujosios medijos grupės“ sutikimo neleidžiama.MadeinVilnius.lt

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

16 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar reikalingas greičio matuoklis Gedimino prospekte?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.