Ketvirtadienį Japonijai pradėjus apdoroto radioaktyvaus vandens išleidimą į Ramųjį vandenyną, Kinija skelbia draudimą importuoti jūros gėrybes iš Japonijos jūros. Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ teigia, kad vandens išleidimas pažeidžia žmonių teises ir žaloja vandenyno ekosistemas, tačiau Vilniaus universiteto fizinių mokslų daktaro Roko Dobužinsko nuomone, visuomenėje kilęs susirūpinimas yra perdėtas.
Prieš dvejus metus Japonijos vyriausybės pasirašytas ir praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros patvirtintas aušinimui naudoto vandens išleidimas yra pagrindinis žingsnis Fukušimos Daiči elektrinės eksploatavimo nutraukimo procese, rašoma „Reuters“.
2011 metais dėl žemės drebėjimo ir cunamio Fukušimos Daiči atominėje elektrinėje išsilydė jos reaktorių aktyvioji zona. Nuo to laiko reaktoriai, nors ir sustabdyti, turėjo būti aušinami vandeniu, kuris buvo laikomas rezervuaruose, tačiau dabar tam nebeužtenka vietos. Manoma, kad 1,3 mln. tonų vandens šalinimas užtruks 30 metų.
Nepaisant tarptautinių susitarimų, visuomenė bei aplinkosauginikų organizacijos, tokios kaip „Greenpeace“, viešai kritikavo ir reiškė nepasitenkinimą tokiu nuosprendžiu, Pietų Korėjoje (Seule) bei Japonijoje (Tokijuje) surengtos demonstracijos.
„Esame labai nusivylę ir pasipiktinę Japonijos vyriausybės sprendimu išleisti į vandenyną vandenį su radioaktyviosiomis medžiagomis. Nepaisant žvejų, piliečių, Fukušimos gyventojų ir tarptautinės bendruomenės, ypač Ramiojo vandenyno regiono ir kaimyninių šalių susirūpinimo, šis sprendimas buvo priimtas“, – „Greenpeace“ interneto puslapyje cituojamas organizacijos atšakos Japonijoje projektų vadovas Hisayo Takada.
Pasak aktyvistų, Japonijos vandens išleidimo planuose neatsižvelgiama į Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, kurioje nustatyta, kad žmogus turi teisę švarią, sveiką ir tvarią aplinką. Aplinkosaugininkai taip pat teigia, kad Japonija nesilaikė savo teisinių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją saugoti jūrų aplinką ir neatliko išsamių tyrimų, susijusių su išleidžiamu vandeniu.
Kinijos muitinės pareigūnai teigia, kad Kinija yra labai susirūpinusi dėl radioaktyviosios taršos, kurią sukeltų iš Japonijos importuojami maisto ir žemės ūkio produktai.
„Japonija neturėtų daryti papildomos žalos vietos žmonėms ir net viso pasaulio žmonėms dėl savo savanaudiškų interesų“, – ketvirtadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija, rašoma „Reuters“.
Vandenyje esantis radiacijos kiekis – nepavojingas
R. Dobužinskas Iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad pagal visus pateiktus parodymus, vanduo yra tinkamai sutvarkytas, o jame likusios medžiagos neviršija nustatytų normos ribų ir neturėtų kelti grėsmės nei žmonėms, nei ekosistemoms.
„Gerti jo nelabai kas norėtų, bet radiacijos kiekis jame yra gana žemas, kad galėtų būti išleistas į vandenyną. Gyvybė yra nuolat apsupta foninės radiacijos. Kalbama, kad gyvybė galėjo atsirasti būtent dėl radiacijos. Taip pat, dalis atomų, sudarančių mūsų kūną, yra izotopai, kurie yra radioaktyvūs. Matuojant ir tikrinant išleidžiamą vandenį matoma dar mažesnė radiacija už tą, kuri yra gamtoje natūraliai, tad nereikėtų labai dėl to jaudintis“, – aiškina mokslininkas.
Pasak jo, baimė ir nepasitikėjimas visuomenėje gali atsirasti dėl politinių užmojų.
„Mano nuomone, šis burbulas yra sukeltas dėl politinių motyvų. Kinija yra itin stipriai priklausoma nuo iškastinio kuro, o Japonija yra vienas iš sėkmingiausių atominės energijos gamybos pavyzdžių. Net kalbant apie Fukušimos avariją – su ja buvo susitvarkyta labai efektyviai, lyginant su Černobyliu, kurio avarija turėjo didelių padarinių. Atsiranda daug politinių, komercinių vėjų, kurie bando pasinaudoti šia situacija ir sutirštinti spalvas, o atominę energetiką padaryti kontraversiška energijos išgavimo priemone“, – teigia VU fizinių mokslų daktaras.
R. Dobužinskas pabrėžia, kad nors atliekų išpylimo į vandenyną idėja nėra labai patraukli, turime daug didesnių su paviršiniais vandenimis susijusių problemų.
„Radiacija yra jautri tema. Mano nuomone, per daug sureikšminama. Turime žymiai didesnių cheminių faktorių, tokių kaip mikroplastikas, gamyklos, kurios sukelia žymiai didesnę taršą nei šitas dejonizuotas vanduo“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ komentavo specialistas.
Ignalinos atominė elektrinė kaupiamos kitokios atliekos
Lietuvos šiaurės rytuose vis dar vykdoma Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekų saugojimo programa. R. Dobužinskas aiškina, kad mūsų šalyje sukauptos radioaktyvios atliekos ir jų saugojimas skiriasi nuo esančių Japonijoje.
„Fukušimos ir Ignalinos atominių elektrinių reaktoriai yra skirtingi: Lietuvoje stovintis yra kieto kuro reaktorius, tad mūsų atliekos ir yra ta kieta medžiaga, kuri buvo naudojama – ją reikia sandėliuoti. Į tai investuojami didžiuliai pinigų kiekiai iš Europos Sąjungos, mūsų pačių lėšų. Greičiausiai reikėtų galvoti apie tai, kad tokios elektrinės turėtų veikti kiek galima ilgiau ir stengtis jų neuždarinėti, nes kaštai ir ekonominė nauda jas uždarius yra neigiama“, – sako mokslininkas.
IAE interneto puslapyje teigiama, jog šios medžiagos yra plutonis, uranas ir toris, esantys metalo lydinio, cheminio junginio ar koncentrato pavidalo arba kitų medžiagų mišinyje.
Šių metų liepos 18 d. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija išdavė licenciją IAE vežti branduolinio kuro ciklo medžiagas iš Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos į IAE radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius.
Miglė Vasiliauskaitė (ELTA)
