Japonų patirtis vilniečiai pritaikė atnaujindami daiktus

Savaitgalis Vilniuje nelepino vasariška kaitra, užtat dosniai apdovanojo patirtimis. Origami, kintsugi, haiku, ikebana, sashiko, orizuru, boro – sostinėje savaitgaliui likę vilniečiai ne tik prisiminė ar išmoko japoniškų žodžių, bet ir suprato jų prasmę lankstydami popierines gerves, daigstydami audinių skiautes, dekoruodami suskilusias lėkštes ar eiliuodami. 

“Mūsų dirbtuvių ašimi tapo pažintis su japoniškaja vabi sabi filosofija, kviečiančia pripažinti ir įvertinti netobulumą, trapumą, mokančią priimti netūralius gyvenimo ciklus ir taip siekti ramybės bei harmonijos.

Gyvais to pavyzdžiais virto vilniečių į “Dėkui” stoteles suneštos lėkštės bei puodeliai su nedideliais įtrūkimais ar nutrynimais. Kaimynai iš “Amatininkų užeigos” geranoriškai sutiko juos išplauti savo indaplovėse ir indai atgimė dirbtuvėse”, — pasakojo šventę surengusi Milda Paukštė, studijos “Denim Diaries” įkūrėja. 

Pagal japoniškąją kintsugi tradiciją, keramikos įskilimai yra ne paslepiami, o  atvirkščiai, tampa akcentu ir pasakoja istoriją. 

“Tokie darbai gali tapti jaukia detale namams ar dovana. Vis dažniau dekoravimą kaip būdą išreikšti savo mintis ar atsipalaiduoti renkasi su daile profesionaliai nesusiję žmonės, įvairiausio amžiaus bei patirties. 

Kalbant apie stiklo ir keramikos dekoravimą, mėgėjai sudaro absoliučią daugumą tuo užsiimančių ir pagrindinis jų tikslas – atnaujinti tai, kas tapę nebereikalinga”, – pastebėjo bendrovės “Art Inn” vadybininkė Alina Zagubovič, į renginį atkeliavusi su glėbiu dirbtuvėms skirtų priemonių.

Rankdarbius iš antrinių žaliavų kurianti pedagogė Eglė Gilė pritaria posakiui, kad šukės neša laimę, ir padėjo dirbtuvių dalyviams susikurti laimės talismanus – mielus pakabukus iš keramikos šukių. 

Renginiu susidomėjusiam aktoriui Adomui Stancikui papuošalų kūrimas – vis labiau įtraukianti veikla. Paprastai Adomas juos drožia iš medžio, o šįkart iš šukės sukurtą pakabuką su gėlės fragmentu jis iškart padovanojo kitai dirbtuvių viešniai – žurnalistei Ievai Žigaitei. 

Kurdami dirbtuvių dalyviai taip pat dalinosi mintimis, kur deda nebereikalingus indus bei buityje atsirandančias stiklo pakuotes. Kelių yra įvairių: pernaudoti, atiduoti, išrūšiuoti perdirbimui. 

“Keramiką reikėtų mesti prie mišrių atliekų, o ne į žalios spalvos konteinerius kartu su stiklo duženomis bei pakuotėmis”, – įdomų faktą pabrėžė ekologė iš “Žaliojo taško” Vaida Griškevičienė. 

Kitoje Žydų gatvelės erdvėje susibūrusios moterys kantriai siuvo skiautę prie skiautės senoviniu japonų daigstymo būdu, vadinamu sashiko. Tarpusavyje suderinusios džinso ir lino atraižas, jos kūrė boro stiliaus padėkliukus arbatos puodeliams.

Vaikiškas staliukas, kaip nebereikalingas atkeliavęs į naująjį “DĖK’ui” butiką senamiestyje, iškart tapo naudingas origami lankstytojams. Maži ir dideli mokėsi sukurti populiariausią origami formą – orizuri (liet. popierinę gervę). 

Atidesnio žvilgsnio ir rūpestingų rankų laukė ir dėžė su tūkstančiu popierinių gervių, išlankstytų iš senų knygų puslapių. Jas šventei padovanojo keramikė Neringa Akcijonaitytė ir džiaugėsi, kad kadaise meniniam projektui sulankstytos gervės vėl gavo šansą išskleisti sparnus.

Progos pabūti tarp japonų kultūra besidominčių žmonių nepraleido ir floristė Diana Janavičiūtė, į renginį sostinėje atvykusi iš Klaipėdos. “Perskaičiau turbūt visas knygas apie Japoniją lietuvių kalba!” – apie savo aistrą užsiminė Diana, tolimos šalies kultūra besidominti jau 35-erius metus.

Visą vakarą ji kūrė ikebanas. Pagal šį japonišką gėlių komponavimo būdą svarbiausi – ne žiedai, o netradicinės augalo vietos – stiebas, lapai. Akcentuojamos linijos, formos, kontūrai.

Dianos ikebanos įsikūrė jau kažkam nebereikalingais tapusiuose induose.

“Šiek tiek liūdna, kad septynių teminių savaitgalių Vilniuje ciklas baigėsi. Nors ši vasara Vilniaus senamiestyje visiškai kitokia nei prieš pandemiją, ji, kartu, atvėrė naujų galimybių, padėjo užsimegzti gražioms draugystėms su kaimynais, tvaresniu gyvenimu besidominčiais žmonėmis. 

Jei ne šie savaitgaliai, nebūtų mūsų studijoje atsiradęs ir “DĖK’ui“ butikas. Čia mažiausiai iki lapkričio vidurio žmonės galės atnešti ir atiduoti jiems nebereikalingus gerus daiktus. Pajutome tokį poreikį ir šią iniciatyvą palaikė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. 

Butike veikiančioje dirbtuvių erdvėje japoniškas dirbtuves tęsime ir toliau, bent iki rugsėjo vidurio. Prisijunkite – ruduo yra puikus metas atidžiau peržvelgti turimus daiktus, permąstyti santykį su jais ir suteikti jiems naujų galimybių”, – kvietė M. Paukštė.