Šiuo metu surenkama ir perdirbama didžiausia dalis tų plastikinių pakuočių, kurios dalyvauja užstato sistemoje ir yra priduodamos į taromatus.

64 Tačiau praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus turės būti surenkama ir perdirbama daugiau kitų pakuočių. Pvz., plastikinių butelių nuo kitų gėrimų, indelių nuo pieno produktų, buitinės chemijos pakuočių ir kt.

O jeigu to nebus padaryta, pakuočių importuotojai ir perdirbėjai turės mokėti daugiau mokesčių už aplinkos teršimą.

Padidėjusias išlaidas verslas paprastai perkelia galutiniams vartotojams. Vadinasi, jei nepradėsime rūšiuoti daugiau pakuočių, už daugelį prekių mokėsime daugiau?

Surinktą plastiką dabar degina, o ne perdirba

Įstatymo pataisų iniciatorius iš Seimo Laisvės frakcijos Kasparas Adomaitis atkreipia dėmesį, kad dabar gyventojų rūšiuojamas plastikas nėra perdirbamas. Rūšiavimo konteineriuose surenkamos pakuotės yra sudeginamos kogeneracinėse deginimo jėgainėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Be to, šiuo metu pakuotę išleidęs gamintojas yra įpareigotas tik pusę jų perdirbti, tuomet jis nemoka aplinkos taršos mokesčio.

Vis dėlto, priėmus įstatymų pataisas, gamintojas privalėtų susirinkti ir perdirbti visas pakuotes.

Pasak K. Adomaičio, tik taip būtų sumažintas Lietuvos mokamas taršos mokestis Europos Sąjungai (ES).

„ES Lietuvai jau yra įvedusi tokį mokestį, dabar jį mokame iš valstybės biudžeto, t. y. iš kiekvieno piliečio kišenės. Ši pareiga tiesiogiai nepaveikia tų, kurie plastikines pakuotes gamina ar naudoja savo produkcijai, ir niekaip neskatina jų pagaliau imtis veiksmų perdirbti pakuotes. Jei, priėmus pataisas, dalies pakuočių vis dėl to nepavyktų perdirbti, šį mokestį mokėtų tie, kurie pakuočių daugiausiai pagamina ar naudoja savo produkcijai ir neperdirba“, – komentavo K. Adomaitis.

Pasak jo, atsiradus perdirbimo mokesčiui už visas pakuotes, perdirbti jas taps pigiau nei neperdirbti. Esą tai bus didelė motyvacija tiek į konteinerius daugiau susirinkti, tiek pakuotes kitokias gaminti, tiek į pakuočių tvarkymo linijas investuoti ir t.t.

Į klausimą, ar dėl priimto įstatymo gyventojai turės kitaip rūšiuoti ar priduoti pakuotes nuo maisto produktų, ploviklių, skalbiklių, muilo ir pan., K. Adomaitis atsakė, kad tiesiogiai – ne:

„Bet, tikiuosi, kad visų šių pakuočių gamintojai susirūpins, kaip jiems susirinkti savo pakuotes efektyviau, ir pasiūlys šioje srityje inovacijų. Nes kitu atveju taršos mokestis gamintojams gerokai išaugs.“

Socialinio tinklo asmeninėje paskyroje jis pasidalijo naujiena apie priimtas įstatymų pataisas ir sulaukė nemažai klausimų ir komentarų. Juose buvo teiraujamasi, ar dabar nepriduodamas plastikines pakuotes bus galima nešti į taromatus, ar jos bus kitaip rūšiuojamos, o gal jas reikės plauti prieš išmetant. Tačiau parlamentaras į daugelį klausimų neatsakė.

Į taromatus mesti nereikės, bet produktai gali pabrangti?

Pakuočių gamintojus ir importuotojus vienijančios asociacijos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis svarstė, kad įsigaliojus naujoms įstatymo nuostatoms didesnių pokyčių gyventojai veikiausiai nepajus, tačiau už kai kurias pakuotes esą gali tekti primokėti.

K. Šiaudkulio teigimu, jo atstovaujama asociacija ir jai priklausančios įmonės nepritaria tam, kad į taromatų sistemą būtų įtraukta daugiau pakuočių, nei jau yra įtraukta.

Esą į juos surinkti, pavyzdžiui, maisto produktų ar buitinės chemijos pakuotes būtų sudėtinga, kiltų klausimų ir dėl higienos.

„Jau anksčiau buvo priimtas įstatymas, kad neperdirbamos plastikinės pakuotės bus apmokestinamos mokesčiu nuo 2025 m. Tad apie šios rūšies pakuočių apmokestinimą žinojome.

Tuo metu dėl perdirbamų pakuočių, be abejo, bus iššūkis. Tačiau šiuo metu yra vykdoma visos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos reforma. Savivaldybės organizuoja būtent šių pakuočių surinkimo konkursus ir yra plečiama surinkimo infrastruktūra“, – aiškino K. Šiaudkulis.

Jis pabrėžė, kad šiemet Lietuvoje visi gyventojai bus galutinai aprūpinti rūšiavimo priemonėmis. Tikimasi, kad dėl to ir pakuočių bus surenkama daugiau.

Pašnekovas priminė, kad už nerūšiuotas atliekas gyventojai moka daugiau nei už rūšiuotas. Tad, kai visi bus aprūpinti konteineriais, žmonėms esą bus daugiau paskatų labiau rūšiuoti atliekas juose. O taip padidės ir plastiko atliekų surenkamumas.

Pasak direktoriaus, kiti metai bus pereinamasis laikotarpis, tad iki 2025 m. bus dar laiko geriau pasiruošti.

„Gali būti, kad numatytos užduotys nebus visiškai įgyvendintos ir dalį didesnio taršos mokesčio reikės sumokėti, tačiau toks yra įstatymas“, – sakė asociacijos vadovas.

Vis dėlto jis neslėpė, kad visų pakuočių jų gamintojams ir importuotojams veikiausiai nepavyks surinkti. Dėl to jie bus priversti mokėti daugiau mokesčių, o išaugusias išlaidas veikiausiai sieks padengti brangindami pačias pakuotes. Taip didėtų ir galutinė jose pardavinėjamų produktų kaina.

„Gali būti, kad kažkas permetinės ir ant vartotojų tuos taršos mokesčius, nes atsiranda papildomi mokesčiai“, – mintimis dalijosi K. Šiaudkulis.

Gresia didesni mokesčiai ES

Aplinkos ministerija viliasi, kad priimtos įstatymų pataisos skatins pakuočių gamintojus ir importuotojus aktyviau spręsti, kaip padidinti plastikinių, polietileno tereftalato (PET) ir kombinuotų pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą. Taip pat produktų pakavimui rinktis lengvai perdirbamas pakuotes.

Ministerija primena Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad pernai Lietuvoje neperdirbta 27,63 tūkst. tonų plastiko, o šiemet – 28,52 tūkst. tonų. Be to, prognozuojama, kad šiais metais mūsų šalyje susidarys 93,86 tūkst. tonų plastikinių pakuočių.

Nuo 2021 m. Lietuva ir kitos ES valstybės narės į bendrą ES biudžetą turi mokėti įnašus už kiekvieną neperdirbtą plastiko pakuočių atliekų kilogramą, kurio tarifas yra 0,80 euro (arba 800 eurų už toną).

Neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp konkrečiais metais valstybėje narėje susidariusių plastiko pakuočių atliekų svorio ir tais metais perdirbtų plastiko pakuočių atliekų svorio.

Minėto įnašo mokėjimo tikslai – skatinti perdirbimą, mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą. Valstybėms narėms palikta laisvė imtis tinkamiausių priemonių šiems tikslams pasiekti.

Prognozuojama, kad Lietuvai dėl neperdirbtų plastiko pakuočių 2023 metais reikės mokėti apie 28,5 mln. eurų, jau atskaičius Tarybos sprendime numatytą 9 mln. eurų fiksuotą sumą.

„Šiuo metu galiojanti mokestinė aplinka nepakankamai motyvuoja siekti aukštesnių perdirbimo rodiklių. Todėl kiekvienas Lietuvos gyventojas, netiesiogiai mokėdamas mokesčius į valstybės biudžetą, prisideda prie Lietuvos mokamo įnašo į ES biudžetą už neperdirbtas plastikines pakuotes.

Atlikti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai tokią situaciją pakeis – vadovaujantis gamintojo ir importuotojo atsakomybės principu, už neperdirbtą plastikinių pakuočių kiekį bus atsakingi tokiose pakuotėse produktus Lietuvos rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai“, – komentavo Aplinkos ministerija.

Autorius: Martynas Žilionis, TV3.lt

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

17 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Kuri Vilniaus ar Niujorko eglė jums gražesnė?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist