Lietuvai jau pusmetį nekantriai laukiant, kuris restoranas pelnys prestižinį restoranų įvertinimą – „Michelin“ žvaigždę – vienas lietuvis jau puikiai žino, ką tai reiškia. Žino ir tai, kaip smarkiai pasikeičia gyvenimas.
Plačiau apie tai papasakojo vienintelis lietuvis, pelnęs „Michelin“ žvaigždę, Airis Zapašnikas.
– Koks yra jausmas gavus tokį įvertinimą?
– Jausmas yra šiek tiek išblėsęs, bet palaiko norą toliau tobulėti ir augti. Tokie vizitai, kaip Lietuvoje, kur kalbi apie tai bandai suteikti gyvumo kitiems studentams, primena ir sužadina tas emocijas, kurias turėjau tą dieną renginio metu.
– Jūs žvaigždę gavote savo restorane, Norvegijoje. Tai yra išskirtinis restoranas, kokie yra pagrindiniai kriterijai dėl ko jūsų restoranas ją gavo?
– Kriterijų mes nežinome, visada spėjame. Manau, svarbiausi kriterijai, ypač mūsų restorane, yra produktų šviežumas, kokybė, techniškumas, kad būtent tas produktas yra pagrindinis patiekalas, kur jaučiame jo skonį, neužgluminame skonio su garnyru, padažais ir pan. Aptarnavimo kokybė, atmosfera ir visas potyrio bendras pojūtis.
– Taip pat ir virtuvės šefo tam tikra asmenybė. Kaip manote, kokie patiekalai, kokia virtuvė atspindi jūsų asmenybę?
– Mano asmenybė yra būtent tas grynumas. Labai daug dėmesio įdedu į kokybės parodymą klientams. Pavyzdžiui, lėktuvais siunčiame įvairias vis dar gyvas jūros gerybes iš skirtingų kampų Norvegijoje. Viskas sutinkama oro uoste, atveža su mašina ir parodome klientams su pasididžiavimu, kad Osle turime tokios kokybės gyvus patiekalus, jūros gerybes. Pateikimas irgi yra labai paprastas. Paimame karališką krabą, jo mėsą lengvai apgriliname, užtepame truputį sojos ir pateikiame. Žmogus jaučia tik produkto skonį.
– Kaip „Michelin“ pakeičia šalies, restorano įvaizdį?
– Labai smagu, kad paklausėte šio klausimo, nes su kažkuo kalbėjau, kad girdėjau, jog Lietuvoje yra klausimas, ar tikrai valstybei investuoti tokią sumą pinigų dėl „Michelin“ restoranų? Esu žmogus, kuris mėgsta įsitikinti, nepriėmiau kažkokių sprendimų, bet atsisėdau ir padariau skaičiavimus.
– Jeigu Lietuva skiria 1,7 milijono eurų.
– Tai atsiperka su kaupu. Manau, būtent restoranų ir viešbučių industrijos specialistų yra darbas parodyti viešumai, žmonėms, kad labai atsipirks, nes pritrauks ne tik klientų į restoranus, bet į viešbučius, reikės logistikos, taksi paslaugų, barų, parduotuvių. Labai daug kur pagyvės. Kai neturėjome žvaigždės, pagrindiniai klientai buvo vietiniai norvegai. Gavus žvaigždę, įvyko didelis pokytis ir 30-40 proc. Tapo užsieniečių.
– Koks yra geriausias patarimas, kurį galėtų panaudoti kiekviena namų šeimininkė?
– Skirti daugiau laiko į produktų kokybės ieškojimą. Investuokite laiko nuvažiuoti toliau, bet nusipirkite kokybiškesnį produktą ir geriausias pavyzdys, kad geras „steikas“ reikalauja tik pipirų ir druskos.
Taip pat pakomentavo „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas.
– Kodėl svarbu, kad „Michelin“ žvaigždę gavęs šefas yra Lietuvoje?
– Pirmiausia mums yra labai svarbu, kad tai yra pirmasis pasaulyje lietuvis, kuris gavo „Michelin“ žvaigždę ir mūsų tautą, šalį prezentuoja užsienyje ir savo gražiais darbais, ir geromis patirtimis. Svarbu yra todėl, kad Lietuva pagaliau atsiranda gastronomijos žemėlapyje, kuri turi beprotiškai didelį gastronominį potencialą ir galimybę augti. Kartu su tuo nešame žinutę šefams, kad pagaliau Lietuvoje yra prestižiškiausia Prancūzijos organizacija „Bocuse d’Or“ Lietuva, kuri padės šefams tobulėti ir kelti savo meistriškumo lygį, nes kam „Michelin“ be gerų šefų. Šefai reikalingi su savo kompetencijomis, žiniomis ir darbais. Tada ateina gidas, įvertina ir galbūt ateityje iškils mažiau diskusijų apie tai ar per brangiai sumokėjo Lietuva. Aš sakau, kad labai pigiai.
– Jūsų nuomone, kiek restoranų Lietuvoje yra verti „Michelin“ žvaigždės? Spėju, tikrai nė vienas.
– Nei vienas negaus „Michelin“ žvaigždės, kuris jau yra save apsidovanojęs. Manau, kad vertinant visas „Michelin“ taisykles, kurių yra beprotiškai daug, Lietuva sustartuos su viena „Michelin“ žvaigžde ir turėsime kažkiek rekomenduojamų restoranų. Ir tai yra jau labai gerai.
Lietuvoje gastronomijos virtuvė keičiasi šviesmečiais. Koks yra pokytis, atsakė Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro vadovas Saulius Zybartas.
– Gana didelis, sakyčiau, kad iš tikrųjų pati virtuvė keičiasi. Matome iš to, kad labai trūksta virėjų, konditerių, ir sakykime, gerų darbuotojų. O kur geri darbuotojai atsiranda? Jų pirmas žingsnis yra mokykloje, tad turime tam tikrą strateginį apsisprendimą bendradarbiauti su „Bocuse d’Or“. Labai džiaugiamės bendra programa, kada kas mėnesį pas mus šiuo metu atvažiuoja po vieną „Michelin“ žvaigždę. Jie studentams, šefams kelia bendrą Lietuvos gastronomijos lygį sparčiais žingsniais.
Kopijuoti, platinti, skelbti LNK.lt turinį be LNK.lt raštiško sutikimo draudžiama.
