Šalį užklojus sniegui mes, kaip turbūt ir daugelis, kiekvienai progai pasitaikius su vaikais skubame nusileisti nuo kalno. Kas su rogutėmis, kas su slidėmis, kas su padangomis. Pramoga smagi tiek vaikams, tiek jų tėvams. Tačiau ir tiek pat nesaugi.
Prieš keletą metų su vyresniuoju dėl neatsargumo teko netgi gulėti ligoninėje.
Iš dalies buvome kalti ir mes, nes neįvertinome savo saugumo. Tačiau tiek vaikus atlydėję tėvai, tiek ir atėję vyresni vaikai turėtų labiau saugotis ir saugoti mažesniuosius.
Pastebiu jau ne vienus metus daug itin pavojingų situacijų, kurios kelia siaubą. Vaikai čiuoždami su rogėmis ar padangomis iškelia į važiuojamąją kelio dalį, trenkiasi į medį, stulpą, ar kitą čiuožiką.
Visai neseniai mums čiaužant Vilniuje vienas nuo kalno didžiuliu greičiu skuodęs vyriškis (!) mūsų akyse tiesiog „nudaužė“ vaiką. Net užgniaužė kvapą.
Galbūt nepamatė, galbūt nespėjo pasukti, o gal, baisu net pagalvoti, tiesiog sugalvojo pažaisti „boulingą“? Nei suriko pasitraukti, nei bandė išlaviruoti ar tiesiog išvirsti iš savo plastikinių „rogių“.
Man šioje situacijoje buvo baisiausia, kad vyras net nenuėjo to vaiko bent jau atsiprašyti ar pažiūrėti, ar jis liko sveikas… Vyro būta drūto, vaiko mažiuko. Toks susidūrimas galėjo baigtis tragiškai.
Stiprus smūgis galėjo rimtai sužaloti. Bet tai kažkodėl niekam nebuvo įdomu.
Tas abejingumas mane šokiravo labiausiai. Mūsų abejingumas ir noras žiūrėti tik savo gero, savo reikalų yra pasibaisėtinas. Baisingai sunervino, kad nei iš svetimų, nei iš savų nelaimių žmonės nesimoko.
Stebint tuos čiuožiančius nuo kalno ir lipančius į jį, kad vėl nuo jo galėtų leistis, susidarė įspūdis, kad niekas nesirūpina nei kitų, nei savo vaikų saugumui.
Nepaisant to, kad prie visų akių vaikai kitų pramogautojų daužomi kaip kėgliai, išdidžios mamos, tėčiai su mažaisiais lipa per pačią slidinėjimo trasą. Drąsiai žengia ne pakampėmis, bet per patį vidurį. Kas gi joms, visi pasitrauks…
Tai – ne, tikrai nepasitrauks. Nes kiti, pasirodo, lygiai tokie pat išdidūs ir žiūrintys tik savo patogumo. Tiek besileidžiantys nuo kalno, tiek lipantys į jį.
Nežinau, ar suprantamai surašiau šio laiško moralą. Tik norėjau garsiai pasakyti visiems tėvams saugoti savo ir kitų vaikus, nevaidinti drąsuolių, nei teisesnių už kitus.
Manau, kad nenukris karūna nė vienam tėvui, jei pasaugos savo ir kito vaiką, sudrausmins nederamai besielgiantį, elementarių saugumo taisyklių nesilaikantį, pats taip nesielgs ir kitam blogu pavyzdžiu nebus.
Nesušalkit, džiaukitės žiema ir jos teikiamomis dovanomis, bei nepamirkit saugoti savo ir kitų vaikus! Nes iš asmeninės patirties žinau, kokios skaudžios būna pasekmės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt ir madeinvilnius.lt neatsako.
