Vaikai panašūs į tėvus, bet atsigimsta į senelius. Jo senelis – pamaldusis Jogaila. Mėgstamiausia melodija – himnas „Kiekvieną dieną garbink Mariją“. Visi jo broliai – karaliai ar kardinolai, o mama – Karalių motina.
Tai Šventasis Kazimieras (1458-1484), nuo 1636 metų Lietuvos globėjas. Jis ir Maltos Ordino (maltiečių) šventasis.
Valdovų Zigmanto ir Vladislovo Vazų iniciatyva ir lėšomis, Vilniaus katedroje buvo pastatyta jo vardo koplyčia, į kurią 1636 metais perkelti ir šventojo palaikai. Šios koplyčios nedrįso liesti net pats Laurynas Gucevičius, kuris per katedros rekonstrukciją Šv. Kazimiero koplyčią užmūrijo, kad joje niekas nebūtų sugadinta.
Nuo 1636 metų artėjant kovo 4 d., Šv. Kazimiero dienai, Vilniuje sušurmuliuoja Kaziuko kermošius, t.y. bažnytinė mugė (iš vok. k. „kirche messe“). Iki 1901 metų kermošius vyko dab. Katedros aikštėje, bet čia, pradėjus statyti paminklą imperatorei Jekaterinai II, suzgribta, jog tokiai mugei ne vieta ir ji perkelta į Lukiškių aikštę.
Po II pasaulinio karo Lukiškių aikštėje pastačius paminklą Leninui, mugė perkelta į tuometinį kolūkinį turgų, kuris dabar žinomas Kalvarijos turgaus vardu. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, Kaziuko kermošius vėl grąžintas į Vilniaus širdį. Šiandien pandemijos sąlygomis jis pirmą kartą vyks anapus realybės – internete. Gal ir čia bus galima įsigyti meduolį „Kaziuko širdį“ ar „baronkų“ karolius?
Net burbantiems ir bambantiems, beveik 400 metų Kaziukas – tai pavasario pradžia.
Iliustracijoje paveikslas iš Vilniaus katedros – Šv. Kazimieras maloningumą ir dosnumą žeriantis trijomis rankomis. Legenda pasakoja, kad dailininkas norėjęs šiek tiek pakeisti dešinės rankos judesį. Po kiek laiko iš po dažų išlindo ir seniau tapyta ranka, kurios jau niekas nedrįso užtepti. Taip šventasis ir liko vaizduojamas su trimis rankomis.
Plačiau apie Šventąjį Kazimierą ir jo paveikslą čia.
