Vilniaus istorija

Pasaulinė paminklų apsaugos diena

„Rūpestingai prižiūrėkite savo paminklus ir jums nereikės jų restauruoti“, John Ruskin (1819-1900).

Šiandien kultūros paveldo priežiūra suvokiama kaip valdytojo pareiga. Dėl šios priežasties kultūros paveldo valdytojai gali tikėtis finansinės pagalbos dėl tvarkybos (pvz., restauravimo), bet ne dėl kasdieninės priežiūros darbų.

Vis dažniau ir dažniau suvokiama, kad tik tvarkybos darbų finansavimas be prevencinės apsaugos (tiek prieš, tiek po tvarkybos darbų) gali privesti prie labai liūdnų pasekmių.

 

Dabartiniai finansavimo modeliai patys iš savęs neskatina valdytojų prižiūrėti kultūros paveldo objektų. Valdytojai tiesiog žino, kad anksčiau ar vėliau, pasiekus kritinei situacijai, jie turės pilną teisę prašyti finansinės pagalbos išgelbėti visiems svarbų ir vėl griūvantį paveldą.

Gal dėl to vis daugiau ir daugiau valstybių finansavimą tvarkybai susisieja su valdytojo įgūdžiais ir pastangomis prižiūrėti tvarkomą kultūros paveldo objektą.

Finansavimas užtikrinimas tik įsitikinus, kaip kokybiškai tiek prieš, tiek po tvarkybos valdytojas atlieka / atliks kasmetinius priežiūros darbus (pvz., išvalo lietvamzdžius nuo rudeninių lapų, perdažo ar pertinkuoja dar atsikarojusius fasadų lopinėlius), kaip dažnai įsitraukia į paveldotvarkos mokymus ir gautas žinias pritaiko, valdydamas savo paveldo objektą.

 

Fotografijoje – Šv. Onos bažnyčia, kuri laikoma pirmuoju Vilniaus kultūros paveldo objektu, kuriame 1902-1909 metais buvo atlikti pirmieji profesionalūs restauravimo darbai. Ši fotografija savyje talpina beveik visą XIX-XX a. Lietuvos paveldosaugos istoriją: XIX a. pab. per šventorių nutiesta dab. Maironio gatvė, nugriaunant XIX a. pr. pastatytą varpinę ir netoli nutiestos gatvės naujai pastatoma, neogotikos stiliumi šv. Onos bažnyčios varpinė, šv. Onos bažnyčios fasadas ir jo restauravimo fragmentai (1902-1909, 1969-1971), fotografijos pirmame plane užfiksuota, kaip vežama viena iš atkurtų Vilniaus katedros frontono skulptūrų, kuri 1950 metais buvo sunaikinta dėl ideologinių priežasčių (šiandien tai būtų kaip Buda Afganistane ar Palmyra Sirijoje).

Algirdo Pilvelio nuotraukoje Vilniaus katedros frontono skulptūros keliauja iš Užupio (skulptoriaus S. Kuzmos dirbtuvių) link Katedros, 1997 m. 

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato informacija

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button