Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų konkurse ir gauti stipendiją.
„Šiais metais Vilnius skelbia dar daugiau temų istorijos tyrėjams, o tai tik rodo kiek daug mūsų miesto istorijos sluoksnių dar neatidengti. Kviečiame tyrėjus atrasti tai, kas dar neatrasta“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir turizmo reikalų komiteto pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
Stipendijos skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams. Paraiškas stipendijai pagal 2024 metų patvirtintas tyrimų temas gali teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų mokslo tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos.
Praėjusiais metais stipendijas laimėjo septyni tyrėjai:
- dr. Tomaš Božerocki 2023 m. vykdė ir 2024 m. tęs tyrimą apie Naujosios Vilnios istoriją;
- dr. Darius Baronas vykdė tyrimą „Gedimino laiškai. Lietuvos sostinės Vilniaus atodangos“;
- dr. Margarita Moisejeva tyrė krikščionių ortodoksų (stačiatikių) giedojimo sąsajas su katalikų, evangelikų liuteronų ir unitų bažnytine muzika istoriniame ir šiandieniniame kontekste;
- dr. Auksė Kaladžinskaitė-Jocienė tyrė architekto ir lipdytojo Jono Pensos veiklą ir jo aplinką;
- dr. Jolita Sarcevičienė vykdė tyrimą „Vaikas Vilniaus miesto bendruomenėje XVII-XVIII a.“;
- doktorantė Vaida Ragėnaitė vykdė ir toliau plės tyrimą, skirtą Barboros Radvilaitės mito genezei. Tyrėja planuoja, kad tyrimas taps tarptautinės keliaujančios istorijos, meno ir dizaino parodos, skirtos Barboros Radvilaitės mito genezei „Slapta meilė: Karalystė ir jausmai“ pagrindu;
- dr. Aelita Ambrulevičiūtė vykdė tyrė Naujamiestį ir XIX a. pagrindinę šio rajono arteriją – J. Basanavičiaus gatvę.
Šiais metais mokslininkams ir tyrėjams pasiūlyta rinktis net iš šešiolikos skirtingų temų.
2024 metų tyrimų temos
1) „Ginkluota ir neginkluota antisovietinė ir/ar antinacinė rezistencija Vilniuje XX a.“;
2) „Vilniaus miesto dalys (rajonai) – istorinis ir/ar antropologinis ir/ar sociologinis tyrimas“;
3) „Vilniaus istorinės tautos ir konfesijos“;
4) „Vilniaus moterų istorija“;
5) „Aktualios istorijos, meno, atminties ir paveldo sampynos“;
6) „LDK sostinė: miestas ir miestiečiai“;
7) „Sąjūdis Vilniuje: vietos, asmenybės ir įvykiai“;
8) „Bendruomenės ankstyvųjų naujųjų laikų Vilniuje (suvokiant bendruomenes pačia plačiausia prasme – nuo etnokonfesinių bendruomenių iki cechų, brolijų ar kitokių korporacijų)“;
9) „Miestas ir karas: Vilnius apgulčių, okupacijų ir sukilimų metu“;
10) „Vilniaus gydymo įstaigos“;
11) „Vilniaus barokas“;
12) „Koplyčios Vilniaus mieste, jų vietos ir įvaizdis“;
13) „Vilniaus susisiekimo istorija“;
14) „Vilniaus tarpukario gyvenimas ir lietuviškasis Vilnius“;
15) „Naktinis gyvenimas Vilniaus istorijoje“;
16) „Upės, upeliai ir šaltiniai Vilniaus gyvenime“.
Vertinant paraiškas, atsižvelgiama į tai, kaip tyrimas atitinka temą, į tyrimo metodologiją, numatomų veiklų (plano) ir tyrimo sąmatos pagrįstumą, į stipendijos paraišką teikiančio mokslininko ir (ar) tyrėjo bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos kvalifikaciją, tyrimo rezultatų sklaidą ir prieinamumą, tyrimo ir jo rezultatų reikšmingumą Vilniaus miestui, numatomą tyrimo viešinimą.
Visiems tyrimams šiais metais planuojama skirti daugiausia lėšų per pastaruosius metus – iki 45 tūkst. eurų. Maksimali stipendija vienam tyrėjui – iki 10 tūkst. eurų.
Reikalingus dokumentas (formas) paraiškos pateikimui, paraiškos teikimą reglamentuojančius dokumentus ir papildomą informaciją rasite čia.
Paraiškos Vilniaus miesto istorijos tyrėjų stipendijoms gauti teikiamos iki 2024 m. kovo 29 d. (įskaitytinai).
