Ten, kur dabar yra atkurtos Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės, sovietmečiu žaidė ir linksminosi vaikai. XX a. antrojoje pusėje kapinės buvo sulygintos su žeme, o jų vietoje įrengti iš Čekoslovakijos atvežti atrakcionai.
Čia veikė keli skirtingi atrakcionai: veidrodžių kambarys, karuselė-centrifuga, karuselė, supynės, kur galima buvo įsisupti net 90 laipsnių kampu. Parke taip pat galima buvo pasivažinėti elektromobiliais, o iš apžvalgos rato atsiverdavo nuostabus vaizdas į dalį Vilniaus.
„Jei pirmajame, Lenkijos lunaparke, kaip prizą gaudavai „Donald“ kramtomąją gumą, čekiškojoje – tai buvo „Pedro“ kramtomoji guma” – savo prisiminimais Facebook grupėje „Vingio vaikai” dalinasi Semion Bernshtein.
Atrakcionai kainavo 20-30 kapeikų. Kai kuriose galima buvo gauti prizus, o kai kur – galima buvo susižeisti. Savo prisiminimais dalinasi kiti grupės nariai:
„Pašėlusios kainos – nuo 20 kapeikų – ir beprotiškas populiarumas. Supynės, karuselės, šaudymo galerija su prizais, baimės kambarys, veidrodinis labirintas ir automobiliai!”.
„Prisimenu tik labirintą. Aš nėjau į vidų – man patiko klausytis garsų, kuomet žmonės atsitrenkdavo į stiklą. Kartą per pusvalandį pasigirsdavo dūžtantis stiklas. Trečią dieną nuo šaudyklos atidarymo aptarnaujantis personalas iš matymo žinojo visus šaudančiuosius ir jų neįleisdavo”.
„Reikėjo iš trijų bandymų pataikyti kamuoliu į stiklainį, už tai galima buvo gauti prizą. Visa gudrybė buvo tame, kad stiklainiai buvo sumontuoti taip, kad praktiškai neįmanoma buvo pataikyti. Bet tai nesutrukdė žmonėms ir minios klientų laukė savo eilės”.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais atrakcionai dar veikė, tačiau vėliau buvo išvežti, o jų vietoje atkurtos senovinės kapinės. Kur buvo išvežti atrakcionai (ypač apžvalgos ratas) – neaišku.
Vingio parko atrakcionai
