Vilniaus rinka

Ž. Mauricas: ateinantys metai gali tapti aukso amžiumi Lietuvai, jei nebus išbalansuota ekonomika

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad, nors ateinantys keleri metai Lietuvai gali tapti aukso amžiumi, nerimą kelia itin spartus turto kainų kilimas bei dėl to kylanti grėsmė išbalansuoti ekonomiką.

„Ko bijau ir kas jau vyksta, kad mes „supūsime“ turto kainų burbulus, nes matome, kas vyksta su bitkoino kaina, kas vyksta su nekilnojamojo turto (NT) kainomis, (…) akcijų kainomis. „K“ formos atsigavimas toliau ryškės ir ne tik realios ekonomikos pjūvyje, bet ir (…) tarp finansų rinkų ir tų sektorių, į kuriuos galima investuoti pinigus. Čia yra vienas didesnių iššūkių“, – pristatydamas ekonomikos prognozes, teigė jis.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad būtina apsaugoti ekonomiką nuo išbalansavimo.

 

„Dabar jau nesu labai optimistiškai nusiteikęs, kad palūkanos bus labai žemos labai ilgą laiką. Nes rankinį stabdymą centriniai bankai kažkada turės bent jau komunikuoti pradėti, nes kitu atveju galime dar labiau išbalansuoti ekonomiką negu kad ją būtų išbalansavusi pandemija. Ir tai ypač pradės matytis kitų metų antroje pusėje“, – tikino jis.

Visgi ekonomistas pabrėžė, kad „šie metai yra galimybių metai Lietuvai“.

„Gausime beprecedentę ES paramą, esame tikrai geroje startinėje pozicijoje kalbant apie ekonomikos tikrai nežymų susitraukimą ir, jei nepadarysime esminių klaidų, mes turime tikrai labai didelį potencialą augimui“, – teigė jis.

 

„Artimiausi 2–3 metai gali būti dar vienu Lietuvos aukso amžiumi“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Tačiau, anot ekonomisto, tebesitęsiantys karantino ribojimai tolina ekonominio atsigavimo perspektyvas bei didina neigiamų šalutinių karantino poveikių rizikas. Viena iš jų – didėjanti ekonominė atskirtis tarp skirtingų verslo segmentų.

„Kuo karantinas ilgesnis, tuo labiau jis didina atskirtį tarp skirtingų sektorių. Pasižiūrėjus į mobilumo duomenis matome, kad Lietuvoje mobilumas ne maisto prekių prekybos ir laisvalaikio vietose yra vienas mažiausių ES (…), tuo metu mobilumas maisto produktų parduotuvėse yra vienas didžiausių Baltijos šalyse. Tie srautai yra persiskirstę“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, jei karantino ribojimai bus atšaukti kovo mėnesį, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2021 metais turėtų būti teigiamas. Tačiau karantino ribojimams užsitęsus, neatmestina ir recesijos tikimybė.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą 2020 metais lėmė tiek po pavasarinio karantino sparčiai atsigavęs vidaus vartojimas („V“ raidės formos atsigavimas), tiek darni eksporto plėtra. Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, priešingai, nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio.

Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad džiugina Lietuvos IT ir finansų sektoriaus paslaugų eksporto rezultatai.

„Pagal IT ir finansinių paslaugų eksportą Lietuva išsiveržė į lyderius Baltijos šalyse, pirmą kartą mes aplenkėme Latviją ir Estiją ir tapome šių paslaugų lyderiais Baltijos šalyse. Ir tai lėmė ne tik sparti Vilniaus plėtra, bet taip pat ir Kaunas“, – sakė jis.

Tuo metu pakartoti greitą ekonomikos atsigavimą, kuris buvo stebimas po pirmosios COVID-19 bangos praėjusių metų pavasarį, turėtų padėti geras šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas.

„Išskirtinai geras vartotojų pasitikėjimas. Vartotojai netgi sausio mėnesį (…) tikrai labai optimistiškai žiūrėjo į ateitį. Vartotojų pasitikėjimas Lietuvoje yra penktas pagal „gerumą“ ES (…). Jis žymiai didesnis nei ES šalių vidurkis, ir išsiskiriame Baltijos šalių kontekste: Latvija ir Estija turi gerokai mažesnį pasitikėjimą. Tai suteikia daug vilties, kad, kai mes atlaisvinsime karantino suvaržymus, pakartosime tą scenarijų, kurį turėjome praėjusią vasarą, t. y. turėsime pakankamai spartų atsigavimą“, – tikino jis.

Kaip skelbia „Luminor“, Lietuva šios krizės metu taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius – pirmą kartą nuo 1990 metų – išaugo. Teigiami pokyčiai stebėti ir darbo rinkoje: darbo užmokesčio augimas nelėtino apsukų ir siekė dviženklius skaičius, o užimtųjų skaičius sumažėjo tik nežymiai.

„Praėjusių metų pavasarį Europos Komisija prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis 2020 metais sieks 7,9 proc. ir bus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tačiau pesimistinės prognozės nepasitvirtino – Europos Sąjungos ekonomika smuko 6,4 proc., o Lietuvos – vos 1,3 proc.“, – sakė Ž. Mauricas.

Tačiau jis perspėja, kad praėjusių metų „V“ raidės formos spartaus atsigavimo scenarijus nebūtinai gali pasikartoti šiais metais. Prognozuojama, kad, karantiną atšaukus kovo mėnesį, Lietuvos BVP augimas būtų teigiamas ir siektų 1,8 proc. Tuo metu karantiną pratęsus iki gegužės mėnesio, tikėtina, kad patirtume 1,7 proc. nuosmukį. Pesimistiškiausio scenarijaus atveju, darant prielaidą, kad vienokie ar kitokie karantino ribojimai ar vyraujantis neapibrėžtumas išliktų iki liepos mėnesio, ekonomika galėtų smukti ir iki 8 proc.

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad yra grėsmė, jog karantino metu į šešėlį laikinai pasitraukęs smulkusis verslas gali likti jame ir karantinui pasibaigus, o tai ilgam išaugintų šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje. Ribotos galimybės įsidarbinti laisvalaikio paslaugų sektoriuje gali paskatinti jaunimo emigraciją.

Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos biudžeto deficitas dar pernai buvo išskirtinai didelis dėl priešrinkiminio išlaidavimo, o šiais metais jis didėja dėl itin griežto ir ilgo karantino. Sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis valstybės biudžeto deficitas ir valstybės skola gali atgaivinti „diržų veržimosi“ naratyvą, kuris lemtų prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius.

Monika Grigutytė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
7 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button