AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) jau paruošė sąskaitas už vasario mėnesio šildymą, kurios netrukus pasieks klientus. Dėl neįprastai šilto ir trumpesnio paskutinio kalendorinės žiemos mėnesio šilumos suvartojimas gerokai sumažėjo, todėl beveik trečdaliu mažėjo ir skaičiai sąskaitose lyginant su sausio mėnesio išlaidomis. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje klientai sulauks vidutiniškai 45 Eur dydžio sąskaitos, nerenovuotame – 77 Eur.
Vasarį vilniečiams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,55 ct be PVM – beveik tiek pat, kiek praėjusį sausį (7,61 ct/kWh be PVM) ir 2023 m. vasarį (7,56 ct/kWh be PVM). Šilumos kainos mažėjimo tendencija sostinėje išlieka visą šildymo sezoną, kovo mėnesį šilumos kaina mažėja iki 7,09 ct/kWh be PVM.
Įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui daro ne tik šilumos kaina, energetinis šildomo pastato efektyvumas, bet ir lauko oro temperatūra, kuri lemia šilumos suvartojimą.
„Šilumos suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo lauko oro temperatūros: kuo šilčiau, tuo šilumos pastatams apšildyti reikia mažiau. Istoriškai paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo būdavo šaltas, pavyzdžiui, 2021-aisiais vasario mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje siekė beveik 6 laipsnius šalčio. Šį šildymo sezoną matome ryškius orų pokyčius: sausis buvo šaltas, o vasaris jau džiugino neįprasta šiluma. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad vasaris yra trumpiausias metų mėnuo, todėl tai taip pat atsispindi sąskaitose“, – sako VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šis vasaris savo šiluma buvo išskirtinis.
„Paskutinis kalendorinis žiemos mėnuo savo orais jau priminė pavasarį, džiugino vis dažniau išlendanti saulė. Jeigu sausio vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje buvo –4,7 laipsniai, tai vasarį fiksavome +2 laipsnių šilumą. Šių metų vasaris buvo vienas šilčiausių Lietuvos meteorologinių stebėjimų istorijoje. Lietuvoje – ketvirtas šilčiausias nuo 1961 metų, o Vilniuje – antras šilčiausias. Nepaisant labai aukštos vasario temperatūros, atitikusios kovo mėnesį, pasitaikė ir švelniai žiemiškų dienų, kuomet oras sušilo vos virš nulio laipsnių. Kai kuriomis dienomis juntamąją temperatūrą dar sumažindavo žvarbesnis vėjas: atrodė šalčiau nei rodė termometrai“, – sako meteorologas Gytis Valaika.
Lauko oro temperatūrų skirtumas ir trumpesnis mėnuo padarė ženklesnę įtaką vasario mėnesio sąskaitų už šildymą dydžiui. Sąskaitos už centralizuotai tiektą šilumą vidutiniškai sumažėjo apie 30 proc. lyginant su šių metų sausiu ir apie 10 proc. lyginant su praėjusių metų vasariu.
„Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame, energetiškai efektyviame daugiabutyje vidutinė vasario mėnesio sąskaita siekia 44 Eur, sausį klientai mokėjo 66 Eur, praėjusio šildymo sezono vasarį – 50 Eur. Nerenovuotų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai mokės 77 Eur, sausį teko išleisti 112 Eur, o pernai vasarį šildymas tokiame name kainavo 85 Eur. Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai visuomet moka bent 40 proc. didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi pro nesandarias pastato konstrukcijas patiriami ženklesni šilumos nuostoliai“, – teigia R. Jasiulionienė.
Džiaugdamiesi šiltėjančiais orais gyventojai jau pagalvoja ir apie šildymo sezono pabaigą. Vis dėlto sezono pabaigos artimiausiu metu tikėtis nevertėtų, kadangi kovo mėnesį dar galime sulaukti ir šaltesnio oro periodų.
„Sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priima Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Įprastai šildymas Vilniuje išjungiamas balandžio mėnesį, kuomet įsivyrauja šiltesni orai. Vis dėlto gyventojams primename apie galimybę patiems nuspręsti dėl šildymo sezono pabaigos. Tokią teisę turi daugiabučių namų, kuriuose yra modernizuotas šilumos punktas, gyventojai. Tam reikia 50 proc. + 1 butų savininkų pritarimo. Apie priimtą sprendimą anksčiau baigti šildymo sezoną konkrečiame daugiabutyje šilumos tiekėją turi informuoti namų administratorius arba bendrija. Svarbu, kad išjungus šildymą butuose būtų išlaikomos higienos normos ir temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 laipsnių“, – sako R. Jasiulionienė.
Šilumos tiekėjas atkreipia dėmesį ir apie temperatūros reguliavimą daugiabučių namų viduje. Pastatų viduje šilumos intensyvumą reguliuoja ne šilumos tiekėjas, o namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas. Gyventojai, kurių netenkina šilumos intensyvumas, vonios šildytuvo („gyvatuko“) temperatūra, apie tai turėtų pranešti už tai atsakingiems namų administratoriams arba bendrijoms.
