Vilniuje pernai išaugo skaičius besikreipiančių dėl traumų po kelionės elektriniu paspirtuku, bet nustatyta mažiau sunkių sužeidimų.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktoriaus Daliaus Matkevičiaus, tai matyti palyginus 2022 ir 2023 metų skaičius ir pacientus, kurie kreipiasi dėl visų su elektriniais paspirtukais susijusių traumų.
„Tie skaičiai 2022 metais buvo 2100 atvejų, 2023 metais – 2362 atvejai“, – spaudos konferencijoje Seime anksčiau kalbėjo D. Matkevičius.
Pasak jo, pernai į klinikas rečiau kreipėsi sunkias traumas patyrę pacientai, kuriems reikalingos rekonstrukcinės operacijos, o jų nedarbingumas tęsiasi iki dvejų metų.
„2022 metais turėjome 710 tokių atvejų, o 2023 metais mes turėjome 409 atvejus“, – sakė direktorius.
„Tas 200 asmenų skaičius, kuris varijuoja, jis iš sunkių atvejų perkeliavo į lengvus, ambulatorinius atvejus“, – pridūrė jis.
Sunkiai sužalotiems neretai nustatomas girtumas
Kauno klinikų gydytoja gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė komentare BNS nurodė, kad klinikos neturi bendros traumų, susijusių su elektriniais paspirtukais, statistikos.
„Gydytojų neurochirurgų duomenimis, dėl su paspirtukais susijusių galvos traumų 2023 metais buvo gydyti 23 žmonės“, – nurodė gydytoja.
Į Klaipėdos universiteto ligoninę (KUL) dėl traumų po važiavimo paspirtuku kasmet kreipiasi 100–120 pacientų. Kaip BNS nurodė ligoninė, daugiausia žmonių kreipiasi nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Apie 10 proc. nukentėjusių dėl sunkios būklės patenka į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.
Anot Kauno klinikų gydytojos, traumos, susijusios su elektriniais paspirtukais, varijuoja nuo nesunkių sumušimų, sutrenkimų, dantų traumų ir kaulų lūžių, tačiau pasitaiko ir sunkių galvos traumų – dėl to pacientams tenka atlikti neurochirurgines operacijas.
„Man yra žinomas vienas atvejis, kai dėl su paspirtuko naudojimu susijusios traumos juo važiavusi moteris mirė. Trauma įvyko, kai ji buvo partrenkta automobilio. Įvyko ne tik galvos smegenų trauma, bet ir stuburo trauma“, – nurodė V. Traškaitė-Juškevičienė.
Tuo metu KUL gydytojas traumatologas Karolis Jurgelaitis sakė, kad sunkių sužalojimų atvejais skubios pagalbos skyriuje neretai nustatomas girtumas.
Anot specialisto, paspirtukininkų patirtų sužalojimų pobūdis rodo, kad norint išvengti daugumos traumų, ypač sudėtingų, reikia laikytis saugumo reikalavimų.
„Dažniausiai traumas patyrę ir į ligoninę patekę paspirtukininkai būna be šalmų ir kitų apsaugos priemonių. Svarbu suprasti, kad paspirtukų vairuotojams taip pat galioja eismo taisyklės. Jiems būtina dėvėti šalmą, įvertinti eismą, pasirinkti saugų greitį, nevažiuoti vienu paspirtuku dviems asmenims“, – nurodė medikas.
Seimas kovo pabaigoje ėmėsi svarstyti iniciatyvos, kuria visiems paspirtukų vairuotojams būtų nustatyta dėvėti šalmus, nepaisant jų amžiaus. Šiuo metu šalmai privalomi tik jaunesniems nei 18 metų asmenims.
Nuo šių metų sausio taip pat įsigaliojo nauji parlamento priimti reikalavimai paspirtukininkams – ribojamas paspirtukų greitis, vairuoti šias transporto priemones gali ne jaunesni nei 16 metų asmenys, jiems leidžiama važiuoti tik dviračių takais.
Autorė Greta Zulonaitė
