Vilniaus rinka

Prancūzijos „Idex“: konkurencinės sąlygos Lietuvos šilumos rinkoje – nesąžiningos

Konkurencinės sąlygos Lietuvos šilumos rinkoje yra nesąžiningos, teigia Prancūzijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Idex“. Jos vertinimu, šilumai, gaminamai iš smarkiai išbrangusių gamtinių dujų, šalyje nėra taikomi kainų ribojimai. Šilumai iš biokuro – priešingai: nustatytos tokios kainų „lubos“, kad šiuo metu gamintojai yra priversti ją ruošti pigiau nei savikaina ir patirti nuostolius.

Tokią situaciją, anot „Idex Nordic“ direktoriaus Thierry Mourot, sukėlė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) taisyklės ir nutarimai. Dėl jų kompanija pirmadienį kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, Energetikos ministeriją, VERT, Konkurencijos tarybą bei kitas institucijas.

„Idex Nordic“ Lietuvoje kontroliuoja didžiausią nepriklausomą šilumos gamintoją, bendrovę „Idex Baltic“, kuriai priklauso trys biokuro katilinės Vilniuje ir dvi biokuro katilinės bei viena kogeneracinė elektrinė Kaune. Šie įrenginiai kasmet pagamina apie 30 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos.

 

„Dėl taikomų diskriminacinių sąlygų biokuro katilinės šiuo metu patiria nuostolius“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas T. Mourot.

Vieniems privilegijos, kitiems – nuostoliai

„Idex Nordic“ vadovas teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį šildymo kainos Lietuvoje sumažėjo apie 40 proc. Kainų kritimą, anot T. Mourot, lėmė perėjimas nuo gamtinių dujų prie biokuro, taip pat smarkiai prisidėjo ir nepriklausomų šilumos gamintojų investicijos, paskatinusios konkurenciją šilumos gamybos rinkoje.

Bet, pasak jo, nors Konkurencijos įstatymas įpareigoja visiems rinkos dalyviams sudaryti vienodas sąlygas, Lietuvos šilumos ūkyje vieni subjektai yra privilegijuojami, kiti – diskriminuojami.

 

„VERT taiko diskriminacinį reguliavimą, pagal kurį šilumos tiekėjams, valdantiems dujinius piko ir rezervo pajėgumus, jų gamybos sąnaudos nėra ribojamos. Tuo metu nepriklausomiems šilumos gamintojams yra taikomos gamybos sąnaudų lubos, kurios kasmet mažėja“, – aiškina T. Mourot.

Tai, anot jo, sukuria skirtingas rizikas įgyvendintoms investicijoms į katilines, nes šilumos iš biokuro gamintojai yra priversti patirti nuostolius, o dujų įrenginius valdančios įmonės pasidengia visus faktinius kaštus.

Pasak T. Mourot, stebina ir tai, kad valstybės ar savivaldybių valdomoms elektros, dujų ir šilumos tiekimo įmonėms pastaruoju metu išaugusios energijos sąnaudos bus padengtos per ilgesnį laikotarpį, o privatiems gamintojams – ne.

 

„Institucijų esame verčiami šilumą gaminti pigiau nei kaštai, kad tik kainos vartotojams nedidėtų. Apie jokį kompensavimą mums net nėra užsimenama“, – sako „Idex Nordic“ vadovas.

Gali nepasiūlyti šilumos

Situaciją, pasak T. Mourot, tik dar labiau pablogino liepos pabaigoje VERT priimti nauji nutarimai, kuriais buvo pakeistos Šilumos gamybos ir supirkimo bei Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos.

Dėl šių pakeitimų, anot „Idex Nordic“ vadovo, biokuro įrenginių sąnaudos yra paskaičiuojamos netiksliai, o biokuro įsigijimo kaina dažnu atveju prognozuojama remiantis praėjusių trejų metų duomenimis, kurie neatspindi realios, pastaruoju metu išaugusios šio kuro kainos.

 

„Šie pakeitimai yra ydingi ir biokuro katilinėms užkrovė nepamatuotą finansinę naštą. Realios įrenginių bei kuro įsigijimo sąnaudos dažnai yra netgi kartais didesnės už VERT paskaičiuotąsias“, – aiškina T. Mourot.

Pasak „Idex Nordic“ vadovo, dabartinio reguliavimo trūkumus bei jo keliamą žalą puikiai iliustruoja lapkričio šilumos gamybos situacija Vilniuje.

„Iš biokuro šilumą Vilniuje ruošiantys nepriklausomi šilumos gamintojai lapkritį ją šilumos tiekėjui parduos už VERT apribotą ir 30,6 euro už megavatvalandę (EUR/MWh) nesiekiančią kainą. Jie veiks nuostolingai dėl augančių biokuro bei elektros energijos kainų. Esant sąžiningam reguliavimui, šilumos gamybos kaina būtų ne mažesnė nei 38,7 EUR/MWh“, – sako T. Mourot.

 

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šilumos tiekėjas trūkstamą kiekį gamins iš gamtinių dujų už maždaug 80-100 EUR/MWh ir šiai gamybos daliai nebus taikomos jokios kainų „lubos“.

„Esant tokioms skirtingoms konkurencinėms sąlygoms gali susiklostyti situacija, kai miestuose veikiantys nepriklausomi šilumos gamintojai nepasiūlys savo šilumos aukcionuose, kadangi jos gaminti tiesiog neapsimokės. Tuomet trūkstamas šilumos kiekis būtų gaminamas dujiniuose įrenginiuose, o tai reikšmingai padidintų šilumos kainą vartotojams“, – sako T. Mourot.

Jis tikisi, kad susiklosčiusią reguliavimo problematiką pavyks aptarti ir išspręsti bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
4 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button