Vilniaus rinka

Politikams siūlant po darbo netrukdyti darbuotojų, verslas idėjos nepalaiko

Daliai socialdemokratų siūlant nuo 2023 metų leisti darbuotojams po darbo atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamiems, pramonininkų atstovė sako nesuprantanti, kodėl tokius klausimus norima spręsti įstatymais, nes dauguma įmonių po pandemijos taiko lanksčius darbo grafikus.

Tuo metu verslo atstovas teigia iš darbdavių negirdėjęs apIe tokią problemą, o profesinių sąjungų atstovė pataisas palaiko.

Vienas pataisų iniciatorių Gintautas Paluckas sako, kad problema Lietuvoje tik įsibėgėja.

 

„Tos problemos nesupranta tie darbdaviai, kurie su darbuotojais elgiasi žmoniškai, bet yra atvejų, kai darbuotojams poilsio laikas trikdomas ir tave šiais laikais pagauti galima bet kokiomis informacinėmis priemonėmis“, – BNS sakė  G. Paluckas.  

Kitos pataisą rengusios Seimo narės Orintos Leiputės teigimu, pasitaiko darbdavių, kurie darbuotojams užduočių duoda darbo pabaigoje: „Ir reikalauja, kad žmogus atsakytų (kad gavo pavedimą – BNS) arba atliktų skubiai“. 

Ji pabrėžė, kad šiuo klausimu buvo diskutuota Europos Parlamente. 

 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovė sako nesuprantanti, kodėl tokius klausimus norima spręsti įstatymais, jeigu daugelis įmonių po pandemijos taiko lanksčius darbo grafikus, mišrias darbo formas, kai žmogus gali rinktis, kiek laiko jis dirba nuotoliu, kiek biure.

„Įmonės, konkuruodamos dėl darbuotojų, gerina darbo sąlygas. Jeigu yra išskirtiniai atvejai, kai yra poreikis būti pasiekiamam ir nedarbo valandomis, tai visa tai yra dvišalis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, numatant už tai ir bonusus, atlygį, lanksčias darbo valandas ir kitus panašius dalykus“, – BNS sakė LPK Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė.    

Pataisas ji sieja su artėjančiais savivaldos, o vėliau – Seimo rinkimais. 

 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako iš darbdavių negirdėjęs, kad yra tokia problema ir negali pasakyti, kokios ji apimties. 

„Man, kaip darbdaviui, neteko, kad darbdavys uždėtų pareigą darbuotojui, kad nedarbo metu jis turi būti pasiekiamas. Šitas klausimas ateina iš vakarietiškos kultūros, ten yra perdegimo problema, ypatingai iš anglosaksiškų šalių, kur mažiau reguliuojami darbo santykiai, ten paliekama darbuotojo ir darbdavio susitarimams, ten galima problema, o Lietuvoje pakankamai griežtai reglamentuojami viršvalandžiai“, – kalbėjo A. Romanovskis.   

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pataisas palaiko: „Puiku, taip ir turi būti – poilsis yra poilsis, ir darbo reikalai neturi trukdyti“.

 

Tačiau ji pabrėžė, kad pataisa turi numatyti ir galimybę, kad po darbo kolegų netrukdytų kiti darbuotojai. 

„Ne tik darbdavys, bet piktnaudžiaujama ir tarp kolegų. Kai Trišalėje taryboje nagrinėsime, šlifuosime“, – žadėjo ji. 

I. Ruginienės teigimu, visos galimos išimtys turi būti aptariamos tarp darbdavio ir darbuotojo, o tam tikroms specialybėms ar profesijoms taikomas pasyvus budėjimas.

 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
16 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button