2022 m. Sostinės regione buvo sukurta 29,4 mlrd. Eur, arba 43,7 proc., viso šalies BVP. Palyginti su 2021 m., BVP Sostinės regione padidėjo 4,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,6 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis, praneša Valstybės duomenų agentūra.
2022 m. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui siekė 35,3 tūkst. Eur ir 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį. Kauno (23,9 tūkst. Eur), Klaipėdos (21,3 tūkst. Eur) apskritys viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vidurkį (19 tūkst. Eur). Likusios septynios apskritys nesiekė šio vidurkio, o mažiausias BVP vienam gyventojui buvo Tauragės apskrityje – 13,2 tūkst. Eur.
2022 m. BVP, tenkantis vienam gyventojui, šalies vidurkį viršijo Vilniaus ir Kauno apskrityse ir atitinkamai sudarė 148,5 proc. ir 100,3 proc. Kaip ir ankstesniais metais BVP, tenkančio vienam gyventojui, atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų apskričių išlieka didelis – Vilniaus apskrityje šis rodiklis daugiau nei 2 kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių rodiklius.
2021 m. atlygis darbuotojams Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, vertinant to meto kainomis, sudarė 15,1 mlrd. Eur, arba 55,9 proc., viso atlygio darbuotojams. Darbuotojams, dirbusiems Sostinės regione, atiteko 11,9 mlrd. Eur, arba 44,1 proc.
2021 m. 6,9 mlrd. Eur, arba 56,7 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF) buvo sukurta Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. BPKF dalis, sukurta Sostinės regione, siekė 5,3 mlrd. Eur, arba 43,3 proc.
Matomas spartesnis atlygio darbuotojams augimas Sostinės regione (5,9 proc. 2020 m. ir 14,2 proc. 2021 m.) nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (4,7 proc. 2020 m. ir 12,4 proc. 2021 m.). BPKF 2021 m. Sostinės regione taip pat augo sparčiau (23,3 proc.) nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (9,3 proc.). 2020 m. BPKF pokyčiai buvo mažiau reikšmingi (Vidurio ir vakarų Lietuvos regione rodiklis augo 2,9 proc., o Sostinės regione – 0,1 proc.).
ELTA (ELTA)
