Vilniaus rinka

„Oro navigacija“ tęsia skrydžių valdymo sistemų atnaujinimą

Praėjusią savaitę VĮ „Oro navigacija“ pradėjo teikti skrydžių valdymo paslaugas Lietuvos oro erdvėje naudojantis naująja skrydžių valdymo sistema iTEC. Sėkmingai paleidus šią sistemą, Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centre pradėjo veikti nauja skrydžių valdymo sistema InNOVA, pakeitusi iki šiol naudotą Eurocat X.

InNOVA – tai automatizuota skrydžių valdymo sistema, gaunanti ir apdorojanti duomenis iš Vilniuje, Kaune bei Palangoje esančių radijo lokatorių, specialių, Vilniaus aerodrome esančių, jutiklių, o taip pat iš antžeminės apžvalgos radiolokatoriaus, fiksuojačio judėjimą ir kliūtis esančias Vilniaus aerodrome.

Naujoji skrydžių valdymo sistema InNOVA, kuria naudojasi Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centre dirbantys bokšto ir prieigų skrydžių vadovai,  yra pilnai susieta su Regiono skrydžių valdymo centro skrydžių vadovų naudojama iTEC sistema, taip užtikrinant aukščiausią skrydžių saugos ir teikiamų paslaugų kokybę.

 

Abi šios sistemos tampriai susijusios ir nuolat keičiasi duomenimis. „Diegiant šią sistemą mūsų pagrindinis tikslas buvo kaip įmanoma labiau integruoti ją su iTEC sistema. Vieningas ir automatizuotas duomenų apsikeitimas, leidžia vienoje darbo vietoje atliekamą veiksmą matyti ir kitose darbo vietose esantiems skrydžių vadovams“, – teigia Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro pamainos viršininkas Tomas Pagirys.

Jam antrina ir Skrydžių valdymo sistemų priežiūros skyriaus vyriausiasis inžinierius Raimond Šidlovski, akcentuodamas, kad tokio masto projekto sėkmę lėmė glaudus skrydžių vadovų ir inžinierių bendradarbiavimas. „Tam, kad sistema sėkmingai veiktų, buvo reikalingas nuolatinis bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti tiek pačių skrydžių vadovų poreikį, tiek atsižvelgti į oro erdvės ypatumus. Ieškojome geriausių sprendimų, todėl daug gilinomės ir į patį skrydžių valdymą bei sistemos efektyvumo galimybes. Tai pirmasis tokio tipo projektas, kuomet sėkmingai pavyko tarpusavyje sujungti dvi skirtingas sistemas. Projektas technologiškai ir techniškai labai sudėtingas, tad pareikalavo daug specifinių techninio personalo žinių, pastangų ir nuoseklaus darbo. Mes veikėme kaip komanda – tai ir buvo mūsų sėkmės formulė“, – sako R. Šidlovski.

Naujoji sistema pasižymi keliais svarbiais privalumais, pirmas kurių padeda išvengti galimų orlaivių konfliktinių situacijų. „Naudojantis InNOVA sistema, skrydžių vadovas mato orlaivio atsakiklio Mode S siunčiamą informaciją. Mode S – tai atsakiklio režimas, siunčiantis informaciją apie tai, kokiu greičiu skrenda orlaivis, koks jo kursas ar skrydžio lygis. Nuo šiol skrydžių vadovai visą šią informaciją mato savo kompiuterio ekrane, tad nebereikia klausti piloto“, – sako T. Pagirys.

 

Anot skrydžių vadovo, tai svarbu siekiant užtikrinti skrydžių saugą. „Pavyzdžiui, skrydžių vadovas duoda komandą orlaiviui aukštėti į 280 skrydžio lygį, o pilotas per klaidą nustato 260 ar 270 – naujoji sistema leidžia mums iškarto pamatyti klaidą ir suteikia galimybę ją koreguoti“, – paaiškina T. Pagirys ir priduria, kad aktuali ir gaunama orlaivio greičio informacija, nes matydamas tikslų orlaivio greitį, skrydžių vadovas gali imtis greičio reguliavimo veiksmų ir vienu metu atskrendančius orlaivius išrikiuoti į seką, užtikrinant saugų atstumą tarp jų.

Dar vienas naujosios skrydžių valdymo sistemos privalumas – į sistemą integruota Vilniaus aerodromo  apžvalgos radiolokatoriaus ir daugiajutiklinės aerodromo apžvalgos sistemos informacija. „Tame pačiame ekrane skrydžių vadovai gali matyti, kas vyksta perone, ant kilimo tūpimo tako ar ant riedėjimo takelio. Toks tikslus matomumas yra itin didelis privalumas esant prasto matomumo sąlygomis ir nakties metu, kai įprastas vaizdo matymas pro langą yra apsunkintas“, – pastebi skrydžių vadovas. Itin reikšminga sistemos naujovė – automatinės saugos funkcijos, kurių pagalba skrydžių vadovai gauna įspėjimus, jei ant kilimo tūpimo tako atsiranda tam tikra kliūtis. „Jei nutiktų taip, kad skrydžių vadovas pamirštų, kad kažkas yra įvažiavęs į kilimo tūpimo tako teritoriją, arba tai būtų padaryta be skrydžio vadovo leidimo, o tuo metu kilti ar tūpti ruoštųsi orlaivis, sistemoje nedelsiant suveiktų signalizacija ir skrydžių vadovas galėtų laiku imtis veiksmų: šalinti kliūti ar nukreipti orlaivį pakartotiniam artėjimui tūpti“, – naujosios sistemos privalumais dalinasi T. Pagirys.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button