Vilniaus rinka

Iš tvarumo idėjos gimę outletai grįžta prie šios ideologijos

Mažmeninė prekyba išgyvena beprecedenčius pokyčius. Internetas suteikė naujus pardavimo kanalus ir galimybes susisiekti su klientais, o globalizacija atvėrė rinkas ir atvedė naujus konkurentus. Tada įvyko COVID-19. Parduotuvės užsidarė ir vartotojai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pirkti internetu. Kartu įvyko ir savotiška revoliucija – tvarumas verslo darbotvarkėje staiga šoktelėjo į viršų.

Sparčiai daugėjant vartotojų, kurie suvokia savo gyvenimo būdo poveikį aplinkai, pirkėjai ėmė reikalauti, kad ir jų pamėgti gamintojai bei prekybininkai taptų tvaresni ir žalesni. COVID-19 šią tendenciją dar paspartino. Vadybos konsultacijų bendrovės „McKinsey & Company“ duomenimis, net du trečdaliai JK ir Vokietijos vartotojų teigia, kad dabar jiems tapo dar svarbiau riboti savo poveikį klimato kaitai.

Keičia įpročius

Žmonių mąstysena keičiasi – užuot vaikęsi trumpalaikių mados tendencijų, vartotojai vis dažniau perka laikui nepavaldžius dalykus.

 

65 proc. Vokietijos ir JK vartotojų dabar teigia, kad pirks daugiau ilgaamžių aukštos kokybės prekių, o 64 proc. Kinijos vartotojų teigia svarstysiantys pereiti prie ekologiškesnių produktų.

Visame pasaulyje mažmeninės prekybos įmonės spaudžiamos mažinti savo poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant klimato kaitai, žiedinei ekonomikai ir gamtos išteklių poreikio mažinimui bei pakartotiniam jų naudojimui.

Daugiau nei pusė vartotojų (57 proc.) teigia, kad yra pasirengę pakeisti savo pirkimo įpročius, kad sumažintų neigiamą poveikį aplinkai, rodo 29 pasaulio šalyse pernai atliktas JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos ir IBM verslo vertės instituto tyrimas.

 

„Tvarumo tendencija kyla ir Lietuvoje. Apklausos, kiek žmonių sutinka keisti savo vartojimo įpročius, planetos išsaugojimo vardan, nedarėme. Bet pokyčiai vartotojų galvose nėra menamas dalykas. Mąstysena keičiasi, ir tai nesunku pastebėti – žmones vis dažniau renkasi popierines, o ne plastiko pakuotes ir maišelius, perka ilgaamžiškesnes prekes, rūšiuoja ir t.t.“, – sako „Vilnius Outlet“ atstovas Edgaras Valickas.

Neša tvarumo vėliavą

Pavyzdį rodo outlet‘ai, kurie ir gimė iš tvarumo idėjos. Tiesa, ketvirtąjį dešimtmetį, kai prie fabrikų ir sandėlių JAV atsirado pirmosios tokio tipo parduotuvės, gamintojai pirmiausia galvojo ne apie planetos, o apie savo piniginės išsaugojimą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad būtent outlet‘uose glūdi sąmoningo vartojimo ištakos. Šiose parduotuvėse už mažesnę kainą – pirmiausia darbuotojams, o vėliau ir kitiems vartotojams – buvo parduodamos prekės, kurių prigaminta per daug. Taip gamintojai siekė, kad perteklinių prekių nereikėtų išmesti ar utilizuoti.

Šiandien verslas supranta, kad tvarus požiūris padeda išsaugoti tiek planetą, tiek piniginę. Biržose kotiruojamų JAV ir Europos įmonių rezultatų analizė rodo, kad dėl Europos Komisijos ir šalių vyriausybių žaliųjų užmačių, pinigai, investuojami į tvarias technologijas ir paskatas, šiandien lemia didesnę grąžą nei investicijos į kitas sritis.

 

Pavyzdžiai iš Japonijos ir JK

Štai, Japonijos prekybininkė „Mitsubishi Estate Simon Co“ nutarė birželį paskelbti tvarumo mėnesiu. Bendrovė įsipareigojo savo outlet prekybos sistemose nuo šiol kasmet visą birželį naudoti tik žaliąją energiją. Dalį jos bendrovė pati pasigamina, naudodama automobilių stovėjimo aikštelėse sumontuotas saulės modulius.

Įmonė taip pat nusprendė rinkti naudotus drabužius savo aukščiausio segmento outlet tipo prekybos vietose, kad jie nebūtų išmetami į sąvartynus. Klientams, atnešusiems tris ar daugiau naudotų drabužių, mainais siūlomos originalios prekės, įskaitant daugkartinio naudojimo ekologiškus maišelius su outlet‘o logotipu. Surinkti drabužiai vėliau perduodami jaunai žiedinės ekonomikos bendrovei „Bring“, kuri juos perdirba į naujus drabužius ir kitus tekstilės gaminius.

Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) bendrovė „VIA Outlets“ šiemet rugsėjįstartavo su iniciatyva „Re.Love“. Tai laikinos, 3 mėnesius veiksiančios parduotuvės (angl. pop-up stores), kuriose parduodamos tik tvariai pagamintos prekės. Dėl tvarių kolekcijų jau sutarta su tokias prekių ženklais, kaip „Karl Lagerfeld“, „Desigual“, „United Colors of Benetton“, „Hugo Boss“, „Bottletop“, „LoveBrand“, „Osklen“, „Pepe Jeans“, „Tommy Hilfiger“, „Not-Yet-Famous“, „A-line“, „WeTheKnot“, „Foursoul“ ir kt.

 

Pirmoji laikina „Re.Love“ parduotuvė jau veikia Lisabonoje (Portugalijoje), o spalio viduryje atidaroma Amsterdame (Nyderlanduose).

Taip pat ir gamintojai nuosavose outlet tipo parduotuvėse vis daugiau dėmesio skiria tvarumui: svarbiausiose ir labiausiai matomose ekspozicijų vietose dominuoja iš perdirbto plastiko („Adidas“) arba medvilnės ir kukurūzų („Reebok“) pagaminti batai ir drabužiai. Pačiose parduotuvėse mažėja plastiko, nebesiūlomi polietileniniai maišeliai, o interjere ima dominuoti medis ir metalas.

Tačiau kelias dar ilgas. Skaičiuojama, kad mados industrija atsakinga už maždaug 4 procentus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Visgi, padėtis po truputį keičiasi.

 

„Tam vartotojai iš tiesų skiria vis daugiau dėmesio. Būsima karta jau yra orientuota į tai, kad atliekos neegzistuotų”, – savo analizėje reziumuoja „McKinsey & Company“ ekspertai.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
8 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
NULIS
NULIS
1 mėnesį

IR VEL ANGLISKAS PARDUOTUVES PAVADINIMAS…KOKS SAVES NEGERBIMAS ….TAI DAR RUSISKAI PAVADINKIT…ABELIAI

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button