Pristatytos 33 idėjos Vilniaus stoties rajono pokyčiams

Komentarai 18

  1. Simas says:

    Jaučiu laimės tas vienintelis, kur butus ir biurus statyt siūlo vietoj gatvės ir žiedo 😀 toks dabar trend’as..

    • Bohemietis says:

      Tai būtų Vilniaus sugrįžimas į Vilnių ir istorinio europietiško kvartalinio užstatymo be didelių komunistinių aikščių atstatymas. O ne trendas. Ta vieta buvo subombinta, o originali stoties aikštė buvo dabartinio stoties žiedo dydžio.

  2. aaa says:

    Tik 5!

  3. hehe says:

    Tai nuotaka bus laimėtoja? Kam tas cirkas reikalingas su photoshopintais vaizdeliais neturinčiais nieko bendra su realybe 🙂

  4. Gruzas says:

    Labai įdomu matyti vizijas. Linkiu, kad stotyje baigtųsi pseodobariukų ir narkomanų era. Jau atgrąsu žiūrėti į nesibaigiančių trinkelių kilometrus. Telaimi šiuolaikiškai žaliuojantis projektas.

  5. Rip says:

    Didžioji dalis planų net nepavaizduoja kur turėtų stoti maršrutiniai autobusai…

  6. ttttt says:

    visur trukdo senas stalininis pastatas,griauti ji reikia

    • hmmm says:

      bet tikrai, lygiai taip pat pagalvojau, kad bent 70% projektų galėtų būti puikūs, bet tas pūlinys niekur neįsipaišo…

      Pirmoji Vilniaus geležinkelio stotis pastatyta XIX a. viduryje pagal tipinį to meto projektą: „Tiesiant Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, vienu metu iškilo stotys Daugpilyje, Vilniuje, Kaune, Kybartuose. Joms taikytas norminis arba kartotinis neišaiškinto autoriaus projektas. Vilniaus stotis pagal miesto reikšmę priklausė II klasei (I klasės stotys – Peterburgo, Maskvos, Odesos)”[1]. 1950 m. pagal architekto Piotro Ašastino projektą (architektas yra suprojektavęs ir Kauno geležinkelio stotį), senoji stotis perstatyta. Nors, kaip matome iš ikonografijos, stotis per karą nebuvo sugriauta, tačiau paveldosaugininkas Gediminas Jucys pastebi: „Aikštė ištuštinta nuo ten stovėjusių namų (dalis jų buvo karo metais apgriauti), ir stotis „sumoderninta“ matyt ruošiantis ten pastatyti nuo nepriklausomybės išvadavusiam „tautų tėvui“ paminklą – reikėjo jo svarbą atitinkamos aplinkos.“ Stoties architektūra pasižymi aiškia klasicistine kompozicija, būdingu geležinkelio stotims erdviu interjero sprendimu. Objekte išsiskiria dekoratyvus pagrindinio įėjimo fasadas, kuris sovietiniais metais buvo puoštas respublikos herbu. Suporintos kolonų eilės akivaizdžiai siejasi su barokine Vilniaus architektūra. Interjeras dekoruotas lipdyba, kolonomis ir kitais istorinei architektūrai būdingais elementais. Tiesa, interjeras sovietmečiu buvo remontuojamas, keitėsi. Pirmoji interjero rekonstrukcija vykdyta jau 1965 (arch. Romualdas Šilinskas). 2001 m. pastatas buvo renovuotas.

  7. Vilnietis says:

    Man gražiausia yra išilga, tai yra numeris 7

    • Vilnietis says:

      Nors…galbūt nr.5 man gražiausias. Vienas komentatorius labai gerai pasakė

  8. MikrorajonVibes says:

    Yra viena taisyklė, galiojanti aplink stotis esančioms viešoms erdvėms – kiek tu į jas beinvestuosi, jos negali būti jaukiomis ir patraukliomis iš principo dėl tokių erdvių pritraukiamos faunos. Dėl to klausimas yra ar mes norim didelės nejaukios erdvės ar mažos nejaukios erdvės? Atsakymas, vienareikšmiškai, yra mažos. Didžiausiam Europos transporto mazgui (King’s Cross) užtenka mažytės King’s Cross Square, Vilniui tokio dydžio erdvės užtektų per akis. Todėl keista, kad tiek daug architektų siūlo tokius erdvių dydžius, lyg čia būtų kokia didelė komunistinė šalis. Tos erdvės bus tuščios ir nejaukios, ypač su Lietuvos klimatu. Amfiteatrai bus naudojami kokias 10 dienų iš 365. Dėl to geriausia koncepcija yra nr. 5, t.y. senosios miesto dalies užstatymo išplėtimas į stoties pusę, sukuriant patrauklaus NT, komerciją pirmuosiuose aukštuose ir pratęsiant miesto centro vibe’ą iki pat stoties.

    • Auksinis kardas says:

      Pritariu. Ta erdvė priešais stotį yra nejauki ne tik dėl jos dabartinės būklės, bet ir todėl kad ji tiesiog neįtikėtinai per didelė. Nei tai parkas, nei aikštė, nei transporto terminalas. Iki karo ten šiaip ir buvo dar du namų kvartalai, o stoties aikštė buvo tai, kas dabar yra automobilių žiedas priešais stotį. Jei pavyktų užtikrinti gerą architektūrą, gautusi gražus modernus rajonas kaip Paupis (beje Paupio nauja aikštė irgi gerai parodo, kaip viešoji erdvė tarp šiuolaikinio užstatymo gali būti jauki). Bet vargu ar šis projektas laimės, nes visuomenė vėl nepritars dėl užstatomos žemės ir kertamų medelių…

    • Laumis says:

      Sutinku pilnai. Ten dabar visa ta erdvė, panašu, kad net per didelė, nekalbant apie peronus, kurie, bent jau man ten būnant, visada atrodo itin tušti. Mes nesame traukinių šalis, ir srautas žmonių, keliaujančių jais yra juokingas, palyginus su kitomis EU sostinėmis.

      p.s. Kings Cross nėra didžiausias Europos mazgas, jis net nepatenka į 50-uką. Čia gal labiau tiktų Hamburgo centralė, viena iš užimčiausių Europoje, ir ta be jokių skverų ir nereikalingų plotų aplink. Žinoma, nekalbu apie pačios stoties pastato dydį ir infrastruktūrą viduje.

      • MikrorajonVibes says:

        Dėl Kings Cross tai mano klaida, pasimoviau ant jų marketingo 😀 Bet kokiu atveju, ten – didelė stotis. Ji yra skaičiuojama atskirai nuo St. Pancras dėl to yra žemai reitinguose, bet tai yra ta pati stotis realiai ir, sudėjus, yra vos už top 20. Plius po žeme jos yra daugiausia keleivių turinti Londono metro stotis, tai pointas pasilieka. Nereikia Vilniuje didesniu aikščių prie stoties, nei yra ten.

  9. Rita says:

    Tai bent projektai.Paliekamas senas pastatas ir aplibdomas nesuprantamomis konstrukcijomis.Ar tai jau architekturos virsune.

  10. Gege says:

    Kur normalus vaizdai is zmogaus perspektyvos?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate naujieną, jog Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist