O aš geriau sakmę paseksiu. Vakarop žmonelis išsiruošė paklajoti Ringės kalvų grandine, tačiau kelelis buvo tolimas, užvinguriavo, tamsu, šalta, tad ėjo tik tolyn, kol pasuko ir ties paryčiais nusileido girelėn, kurią kaip mentelę supo rausvų vandenų upė. – Tegul šita išskyrusi mane nuo žmonių upė bus Neris, – kaustomas nuo šalčio pratarė jaunikaitis. Ir Saulėtekio nesulaukęs suragėjo į akmenį, kurį apsamanojusį dar galima aptikti kažkur paupyje.
Jis atsirado pasakorių vaizduotėje (mūsip viskas su keliais dugnais, kad žmoneliams būtų sunkiau suprasti esmę), o vėliau gal jau buvo gėda kažką keisti ir pripažinti, ypač tarp nusipelniusių praeitovininkų (kaip mano senelis sakydavo: nusiperdusių).
O aš geriau sakmę paseksiu. Vakarop žmonelis išsiruošė paklajoti Ringės kalvų grandine, tačiau kelelis buvo tolimas, užvinguriavo, tamsu, šalta, tad ėjo tik tolyn, kol pasuko ir ties paryčiais nusileido girelėn, kurią kaip mentelę supo rausvų vandenų upė. – Tegul šita išskyrusi mane nuo žmonių upė bus Neris, – kaustomas nuo šalčio pratarė jaunikaitis. Ir Saulėtekio nesulaukęs suragėjo į akmenį, kurį apsamanojusį dar galima aptikti kažkur paupyje.
Kur čia toks rajonas Žvėynas? :))))
Jis atsirado pasakorių vaizduotėje (mūsip viskas su keliais dugnais, kad žmoneliams būtų sunkiau suprasti esmę), o vėliau gal jau buvo gėda kažką keisti ir pripažinti, ypač tarp nusipelniusių praeitovininkų (kaip mano senelis sakydavo: nusiperdusių).
Nepastebėjau, kad jūs apie “Žvėyną”, bet Žvėrynas iš esmės tiek pat klaidinantis, jo būtovė ir prasmė yra iš padavimų srities.