Nekilnojamas turtas

Vilnius plėsis ir toliau: įvardijo, kurie mikrorajonai taps naujakurių centrais

Šiais metais, nepaisant pandemijos, Vilniuje turėtų ir toliau augti nuosavo būsto paklausa bei daugėti naujų nekilnojamo turto (NT) projektų. Jie, mažėjant NT plėtrai tinkamų teritorijų sostinės centrinėje dalyje, vis dažniau bus pradedami vystyti miesto pakraščiuose. Tam įtakos turės ir būsto likvidumas ateityje.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius tris metus Vilniaus miesto gyventojų skaičius augo beveik 20 tūkstančių. Natūralu, kad spartus gyventojų augimas reikalauja ir daugiau gyvenamojo ploto. NT ekspertų teigimu, centrinė miesto dalis jau beveik visiškai užstatyta, todėl gyvenamojo būsto plėtra į pakraščius – neišvengiama.

„Sostinės centrinėje dalyje – Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, taip pat Užupyje – mažėjant naujiems NT projektams tinkamų žemės plotų, stebimas statybų intensyvėjimas tokiuose mikrorajonuose kaip Pašilaičiai, Pilaitė, Bajorai, Fabijoniškės. Mūsų bendrovės atlikta rinkos analizė rodo, jog pernai šiuose ir kituose nuo centro nutolusiuose vietovėse buvo parduota daugiau nei pusė – net 64 proc. – visos pirminės būsto rinkos, tai yra naujos statybos butų“, – teigia NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.

 

Ekspertas pažymi, kad ši tendencija įgauna pagreitį ir jau dabar galima prognozuoti, kad tiek šiemet, tiek per ateinančius 5 metus, daugiausiai butų bus parduodama nuo 5 iki 15 km. nuo centro nutolusiuose mikrorajonuose. R. Pletero teigimu, naujakurius rinktis būstą miesto pakraščiuose skatina ne tik mažesnis užstatymo intensyvumas ir dėl karantino suvaržymų augantis poreikis žaliosioms erdvėms, bet ir miesto plėtojama infrastruktūra.

„Pavyzdžiui, šiandien Pašilaičių ar Fabijoniškių gyventojui poreikis vykti į senamiestį iškyla vis rečiau, nes visas kasdieniam gyvenimui būtinas paslaugas galima gauti netoli namų: čia veikia ir toliau aktyviai kuriasi nauji biurai, mokyklos ir darželiai, gerėja laisvalaikio infrastruktūra, pramogų ir sporto zonos“, – tendencijas apibendrina „Bonava Lietuva“ vadovas.

Eksperto teigimu, pirkti NT toliau nuo centro masina ir prieinama kaina. Praėjusiais metais miegamuosiuose Vilniaus mikrorajonuose vidutinė butų su daline apdaila vieno kv. metro kaina siekė 1,5 tūkst. eurų, kai prestižiniais laikomų Antakalnio, Naujamiesčio ir Žvėryno rajonuose – beveik dvigubai brangiau – 2,76 tūkst. eurų. Senamiestyje kv. m kaina šoktelėjo net iki 3,24 tūkst. eurų. „Augant gyventojų skaičiui miesto periferijoje, augs ir būsto kaina, todėl dabar, kai butą su pilna apdaila galima įsigyti vos už 70 tūkst. eurų, dalis pirkėjų nevengia ir investuoti“ – sako R. Pleteras. 

 

Kaip pastebi „Bonava Lietuva“ vadovas, NT plėtros postūmį į miesto pakraščius skatins ir žemės plotų konversijos galimybės. Pavyzdžiui, naujų NT projektų vystymą šalia Vilniaus Vakarinio aplinkkelio spartins atlaisvinamos teritorijos, po to, kai sostinės savivaldybė užsimojo panaikinti didžiulius plotus užimančius metalinių garažų masyvus.

„Neabejotinai dalyje šios teritorijos išaugs nauji daugiabučiai“, – įžvalgomis dalijasi R. Pleteras.   

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
79 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Arvydas Norkūnas
Arvydas Norkūnas
1 mėnesį

Miesto augimas – Lietuvos ekonomikos veidrodis, galima tik džiaugtis tuom. Klausimas kaip planuojamas gyventojų pasiskirstymas. Bijomasi žodžio milijoninis miestas, o realybėje dėl gyventojų išsidėstymo planavimo, kuomet beveik visas prieaugis išdėstytas šiaurės vakaruose, jau dabar dauguma vilniečių gyvena būtent milijoninio miesto sąlygomis su tuo skirtumu, kad žmonių srautai centre ne tokie dideli. Štai jeigu būtų vykusi gyvenamojo būsto plėtotė, pvz Naujosios Vilnios – Nemėžio – Rudaminos areale žmonių ir transporto judėjimo srautų padėtis šiandieną būtų kone dvigubai mažesnio intensyvumo negu dabar.

Vilnietis
Vilnietis
1 mėnesį

Naujai statomuose rajonuose reikia numatyti daugiau visuomeniniu teritoriju, sporto aiksteliu, palikti vietos mazoms parduotuvelems vasaros prekybai ir kavinems prie vandens telkiniy ir panasiai. O siaip Vilniaus miestas super, nepalyginsi su rajonu, vienareiksmiskai.

Nelietuvis
Nelietuvis
1 mėnesį

Baisiausia, kad lietuviai vis dar perka butus. Kosmine kaina uz prasta kokybe, bet raso “prabangus butas” o tada verta 3000€/kv. Turbut niekada nera keliave kitur. O NT agentai kartoja, kad tokios kainos toliau ir augs nes yra didele paklausa. Virs 4000 neisparduotu nauju butu, bet yra didele paklausa… Oficialiai 30% zmoniu perka butus juos isnuomoti, bet tik 9% gyventoju nuomojasi buta… Kazkur nesutampa skaiciai. Cia statytojai aiskiai apgauna visus, bet vilnieciai pasyviai jiems padovanoja savo pinigus.

Joris
Joris
1 mėnesį
Atsakinėti į  Nelietuvis

Akivaizdžios logikos ir aritmetikos spragos pas tamstą. 30% yra nuo dalies populiacijos – nuo perkančių butus. 9% yra nuo visos populiacijos.

oddy
oddy
1 mėnesį

“ir toliau AKTYVIAI KURIASI nauji biurai, MOKYKLOS ir DARŽELIAI…” – ką rūkai straipsio autoriau?? čia gal kokioj paralelioj visatoj gyveni ar kaip? Kuriose vietose čia tie grandioziniai projektai vystomi Fabuose ir Pašiluose?

Laurynas
Laurynas
1 mėnesį

Kaip visada psiaudo ekspertai įvardino.Gal pagaliau atsibuskit.Ar būtina grustis į miegamuosius rajonus,apsidairykit aplink Vilnių,tiek neišnaudotų galimybių.

Back to top button