Nekilnojamas turtas

Sostinėje bus grąžinti sovietų nusavinti sklypai

Vilniaus miesto savivaldybei pagaliau priėmus sprendimą bevardėms gatvėms suteikti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių vardus, ten suformuotus sklypus bus galima grąžinti per sovietinę okupaciją savo žemės netekusiems žmonėms.

„Taryba sprendimą jau priėmė, dabar mes perduosime Registrų centrui ir jame bus registruoti tų gatvių pavadinimai. Kadangi sklypai jau yra pamatuoti, suteiksime jiems adresus ir perduosime Nacionalinei žemės tarnybai dėl nuosavybės grąžinimo“, – BNS sakė Miesto plėtros departamento vyresnioji patarėja Raimonda Rudukienė.

Naujosios Vilnios pakraštyje, šalia Vilniaus rajono ribos, atsiras Stanislovo Išoros, Jano Benkovskio, Eduardo Čaplinskio, Antano Mackevičiaus, Vladislovo Nikoliajaus, Jano Marčevskio, Kazimiero Sičiuko, Henriko Makoveckio, Mečislavo Dormanovskio, Jokūbo Čechano, Boleslovo Koliškos, Karolio Sipavičiaus, Juliano Lesnevskio, Brolių Revkovskių, Alberto Liaskovičiaus, Tito Dalevskio, Ignacijaus Zdanavičiaus, Raimundo Zemackio ir Juozapo Jablonskio vardais pavadintos gatvių lentelės.

 

Sklypai – namų valdos paskirties

Pasak R. Rudukienės, šiose gatvėse suformuoti įvairaus dydžio sklypai, iš viso – 300. Juose savininkai galės statyti individualius namus.

„Vienbučiai, dvibučiai gyvenamieji namai. Kitaip sakant, individualūs namai. O ar savininkai patys statys ar parduos nuosavybę, tai čia jų valia“, – teigė Miesto plėtros departamento atstovė.

Anot R. Rudukienės, įvairiose Vilniaus vietose planuojama žemės dėl sovietinės okupacijos netekusiems žmonėms grąžinti apie 260 hektarų.

 

„Išmėtyta po visą Vilnių – ir Naujojoje Vilnioje, ir važiuojant Lydos plentu. Visur yra, kur tik yra galimybė – ar dešimt sklypų, ar du sklypai. Mes norime pabaigti planavimo procedūras“, – sakė R. Rudukienė.

Ji teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra sudariusi apie 2,6 tūkst. savininkų, kuriems Vilniuje turi būti grąžinta žemė, sąrašą.

Suformuoti sklypus kliudė ginčas dėl vardų rašybos

Anksčiau suformuoti sklypų ir grąžinti juos savininkams kliudė savivaldybėje kilęs ginčas – kaip pavadinti bevardes gatves. Buvo siūloma lietuvinti pavardes, tačiau tokiu būdu vietoj originalaus vardo „Titas Dalevskis“ gatvės lentelėje būtų rašoma „Titas Daliauskas“.

 

Tokiam pavardžių darkymui priešinosi ir istorikai, sakę, kad sulietuvinant pavardes gali būti klaidinama visuomenė. Sulietuvintų pavardžių nepažintų nei istorija besidomintys lietuviai, nei čia gyvenantys kitų tautybių žmonės.

„Toks noras lingvistiškai viską lituanizuoti, mano supratimu, nėra tinkamas, nėra priimtinas ir toks istorijos rašymas yra kažkuria prasme pagal tam tikrą, kaip mes vadinam, egocentrinį požiūrį“, – BNS anksčiau sakė Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas Darius Staliūnas.

Daugumai sukilėlių, kurių vardais pavadintos gatvės, egzekucijos įvykdytos sostinės Lukiškių aikštėje, vėliau jų palaikai palaidoti Gedimino kalno šlaite. Vykdant kasinėjimus, dauguma šių sukilėlių palaikų rasti, tačiau ne visų. Palaikus ketinama šiemet perlaidoti Rasų kapinėse.

 

Autorius Ramūnas Jakubauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button