Pensininkams, neturintiems pinigų sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, savivaldybės galėtų jį atidėti, o po jų mirties skolą padengtų paveldėtojai arba naujieji būsto savininkai. Tai numatančios pataisos skinasi kelią Seime.
Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.
Vyriausybė siūlė, kad NT mokestis nuo 2025 metų būtų iškart atidedamas pensininkui to paprašius ir savivaldybei nevertinant jo pajamų. Tačiau tokią tvarką sugriežtinti pasiūlė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Atsižvelgiant į savivaldybių nuomonę, siūloma, kad nebūtų automatizmo, o būtų vertinama, ar pensijos amžiaus žmogus atitinka nepasiturinčio žmogaus kriterijus ir ar galėtų savivaldybės juos atleisti nuo mokesčio mokėjimo, atidėti mokėjimą“, – BFK posėdyje šią savaitę teigė M. Lingė.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Seimas svarstys antradienį.
Anot M. Lingės, mokestis galėtų kauptis tik prabangiuose būstuose, prestižinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis sako, kad pensininkai gali turėti dideles pajamas, todėl visiems automatiškai neturėtų būti atidedami mokesčiai.
„Daugeliu atveju, jeigu žmogus socialiai remtinas, jeigu jis dabar negali susimokėti, negalės ir po 5 ir po 10 metų, tai greičiausiai jam iki gyvos galvos bus atidedama. Sumokės paveldėtojai“, – komitete kalbėjo G. Lingis.
Jis, be kita ko, siūlė sukauptą skolą indeksuoti, bet takia galimybė nebuvo svarstyta.
„Visos šalys taiko tokią tvarką (indeksuoja – BNS). Taip faktiškai būtų suteikiama mokesčio lengvata. Ne atidėjimas, o mokesčio mažinimas, jeigu nebus indeksavimas atliktas. Manau, to bonuso paveldėtojams nereikia tikrai“, – kalbėjo G. Lingis.
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašunienė įsitikinusi, kad nepasiturintiems pensininkams valstybė galėtų nustatyti vienodą NT mokesčio tvarką visoje Lietuvoje.
Ji atkreipė dėmesį, kad kartais patys senjorai paveldi turtą to net nenorėdami ir susiduria su problemomis.
„Tai niekaip nesusiję su tų žmonių pajamų padidėjimu, o tą mokestį turės sumokėti. Gal net daug didesnį, jeigu būstas bus kitoje savivaldybėje. (…) Parduoti būstą irgi yra ilgas ir brangus procesas, žiūrint, kokioje teritorijoje jis būtų“, – sakė ji NT mokestį svarstant Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
Savivaldybių asociacijos atstovo G. Lingio teigimu, pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių NT mokesčio mokėjimo atidėjimų:
„Kad nebūtų piktnaudžiavimų ir neduot lengvatos tiems paveldėtojams, kurie gali susimokėti“, – BNS teigė G. Lingis.
Jo teigimu, atskirais atvejais, kai paveldėtojais taps tokie pat nepasiturintys pensininkai, savivaldybės galės juos nuo mokesčio atleisti: „Turi pilną teisę savo biudžeto sąskaita ne mokesčio sumokėjimą atidėti, o atleisti iš viso nuo jo“.
G. Lingis abejoja, ar paveldėtojams būtų problema skolą sumokėti gavus pajamų pardavus turtą.
Pasak jo, paveldėtojai, jeigu matys, kad paveldės dideles skolas, turto gali nepriimti.
„Bet manau, kad tokie atvejai bus išimtiniai, nes paveldimas turtas bus šimtus kartų vertesnis net už mokesčio skolą. Jeigu (turtas – BNS) nebus vertingas, ir tas mokestis nebus didelis arba iš viso nebus apmokestinamas (turtas – BNS)“, – svarstė jis.
G. Lingis sako, kad didžiausios nesumokėto mokesčio sumos gali susidaryti tada, kai nepasiturintis pensininkas gyventų Vilniaus Senamiestyje: „Neturėtų būti dažni atvejai“.
Jis mano, kad NT mokesčio iki gyvos galvos nereikės mokėti 99 proc. nepasiturinčių pensininkų.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
