Nekilnojamas turtas

NT rinkos dalyviai: alternatyvų bankų paskoloms reikia nedideliems projektams

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Rewo“ išplatinus vieną pirmųjų Lietuvoje viešą obligacijų emisiją kotedžų kvartalo statybai, investicijų ekspertai pastebi, kad rinkoje trūksta alternatyvų bankų finansavimui – jos šiuo metu aktualiausios mažiems plėtotojams ir projektams.

„Rewo“ direktorius Edvinas Malevskis sako, jog nuo idėjos iki emisijos išplatinimo praėjo bene pusmetis, o to imtis paskatino noras išbandyti alternatyvius finansavimo šaltinius.

Bankų ir investicijų valdymo bendrovių atstovai teigia, kad rinkoje trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių, ypač mažiems plėtotojams arba projektams, todėl šie įrankiai turės pasisekimą, jeigu galės pasiūlyti plėtotojams efektyvumą, greitį bei platų investuotojų spektrą.

Paklausa viršijo pasiūlą

E. Malevskis sako, jog 3 mln. eurų vertės obligacijų emisijos kotedžų kvartalo Pilaitėje plėtrai platinimas truko nuo 2017-ųjų pabaigos iki šių metų liepos.


„Mintis gimė norint pabandyti alternatyvius finansavimo šaltinius. Dirbame ir su bankais, finansuojame projektus, bet rinkoje yra alternatyvų, kurios populiarėja visame pasaulyje. Apie 4-5 mėnesius vyko parengiamieji darbai. Konsultavomės su Lietuvos banku, teisininkais, finansiniais patarėjais. Pats platinimas vyko beveik 5 savaites“, – BNS sakė jis.

E. Malevskio teigimu, obligacijų emisiją kaip finansavimo šaltinį įmonė pasirinko, mat jos lengviausiai suprantamas instrumentas mažesniems investuotojams.

„Nusprendėme platinti tikslinę obligacijų emisiją konkrečiam projektui, nes pamanėme, kad taip bus saugiau investuotojams, taip pat galėjome pabandyti platesniame rate, ne tik informuotiems investuotojams, kur suma prasideda nuo 125 tūkst. eurų. Mūsų obligacijų buvo galima įsigyti nuo 1 tūkst. eurų ir buvo ne vienas asmuo, kuris investavo 1-10 tūkst. eurų“, – pasakojo jis.

Anot „Rewo“ direktoriaus, obligacijų įsigijo 85 investuotojai – Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys. Skelbta, jog jų paklausa pasiūlą viršijo 10 proc.

„Manau, kad pakankamai didelis skaičius. Iš tų, kuriuos teko matyti, tai žmonės, kurie diversifikuoja savo nedidelius investicijų portfelius, kurie reinvestuoja savo kitus uždirbtus pinigus, vidutinio lygio vadovai, turintys santaupų, kurias įdarbina. Bet vieno segmento negalėčiau išskirti“, – teigia E. Malevskis.

Jis pasakojo, jog dalį emisijos išplatinti per sutelktinio finansavimo platformą nuspręsta ne iš karto, tačiau pasirenkant platformą svarbiausia buvo jos specializacija nekilnojamojo turto rinkoje, nes tai lėmė galimybę pritraukti šį verslą išmanančių investuotojų.

Jis pripažįsta, kad lėšų pritraukimas per obligacijas įmonei kainavo brangiau nei banko finansavimas, tačiau E. Malevskio teigimu, metinės 12 proc. palūkanos buvo priimtinos.

Be to, jis priduria, jog apie dar vieną obligacijų emisijos platinimą bendrovė svarstytų įgyvendinusi projektą Pilaitėje arba jo baigiamajame etape. E. Malevskio nuomone, šiuo metu rinkoje, kol nėra daug patirties, realu pritraukti iki 10 mln. eurų nekilnojamojo turto plėtros projektams platinant obligacijas.

Trūksta linkusių rizikuoti

„Swedbank“ nekilnojamojo turto klientų vadovas Martynas Trimonis įsitikinęs, kad rinkoje erdvės plėstis yra dalyviams, pasiryžusiems finansuoti didesnės rizikos projektus, mat šalyje veikiantys skandinaviški bankai to nedaro.

„Naujiems, į didesnės rizikos segmentus orientuotiems finansų rinkos dalyviams, erdvės sėkmingai plėtrai rinkoje tikrai yra. Lietuvoje brandžiai išvystyta tik dalis kapitalo šaltinių rinkos – iš esmės turime tik gerai veikiantį bankų sektorių, kuris orientuojasi į žemesnę riziką. Tuo tarpu vidutinės ar aukštesnės rizikos projektams finansavimo šaltinių pasirinkimas vis dar yra labai ribotas tiek pločio, tiek gylio prasme“, – sako jis.

M. Trimonio teigimu, Lietuvos rinka obligacijų platinimui dar gali būti sekli, bet ilgainiui situacija turėtų keistis.

„Obligacijos populiarėja, nors jų emisijų dydis kol kas dažniausiai nėra didelis – iki kelių milijonų eurų su 7-12 proc. dydžio palūkanomis. Tačiau jau turime ir sėkmės istorijų. Į komercinį turtą Baltijos šalyse investuojantis fonas „Baltic Horizon“ šiemet išplatino ir 30 mln. eurų penkerių metų trukmės obligacijų su 4,25 proc. metine palūkanų norma. Ją išpirko Baltijos šalių instituciniai investuotojai“, – aiškina jis.

Anot M. Trimonio, alternatyvus finansavimas dažniausiai yra brangesnis, tačiau tai ne visais atvejais turės įtakos galutinio produkto kainai. Jo teigimu, šiuo metu Baltijos šalyse sparčiausiai populiarėja sutelktinis finansavimas.

Pasak jo, privatūs paskolų fondai, draudimo bendrovės ar pensijų fondai taip pat galėtų tapti alternatyviais finansavimo šaltiniais bankams, tačiau Baltijos šalys jiems dažnai būna per mažos.

Sėkmė priklausys nuo masto

Investicijų valdymo bendrovės „Synergy Finance“ direktorius Arūnas Čiulada įsitikinęs, jog alternatyvūs nekilnojamojo turto rinkos finansavimo įrankiai turės pasisekimą, jei galės pasiūlyti plėtotojams efektyvumą, greitį bei platų investuotojų spektrą.

„Lietuvoje jau yra keletas įsitvirtinusių sutelktinio finansavimo platformų, kurios ima labai platų veiklos spektrą: skolinimas su užstatu, faktoringas, vartojimo paskolos, lizingas ir pan. Jos ilgainiui pasiūlys sprendimų ir nekilnojamojo turto projektams. Tačiau poreikis specializuotiems šiai rinkai projektams yra ir dažniausiai į tokių platformų kūrimą įsitraukia žmonės, dirbę šioje srityje. Jeigu jie galės pasiūlyti efektyvesnių sprendimų, nei bankai ar šiuo metu veikiančios platformos, galima tikėtis pasisekimo. Jeigu ne, sutrauks tik pažįstamų projektus“, – teigia jis.

Anot A. Čiulados, alternatyvių finansavimo šaltinių sėkmė priklausys nuo pasiekto masto, o jie aktualiausis mažiems projektams ir plėtotojams.

„Jiems bankų finansavimas ne visuomet tikslingas dėl ilgų procedūrų, kai kurie tokio finansavimo negauna. Tuo tarpu dideliems plėtotojams palanku dirbti su bankais, nes atsiranda masto efektas, projektai įprastai yra tęstiniai, apima keletą etapų“, – aiškina jis.

„Synergy Finance“ vadovas pripažįsta, jog įmonės valdomi nekilnojamojo turto fondai taip pat nesinaudoja bankų finansavimu. Pasak jo, šiuo metu didelė dalis plėtotojų naudojasi investiciniais fondais, tačiau jis negalėjo prognozuoti tokios sėkmės, pavyzdžiui, obligacijoms – jos dažniausiai skiriamos konkrečiai bendrovei ar projektui, jų terminas bei grąža aiškesnė nei fondų.

Nedidelės emisijos gali būti nebrangios

Su „Rewo“ obligacijų emisija dirbusios tarptautinės įmonių grupės „Lewben“ teisininkė Daiva Sindaravičiūtė sako, kad rengiantis obligacijų platinimui reikia įvertinti projektą, lėšų poreikį, galimybes pasiūlyti palūkanas, vertybinių popierių galiojimo laikotarpį, taip pat pasirinkti patikėtinį.

Klausiama, kokių lūkesčių gali turėti plėtotojai dėl obligacijų palūkanų, D. Sindaravičiūtė pataria juos derinti ir su rinkos situacija.

„Reikia įsivertinti, kokio dydžio palūkanas planuoja mokėti bendrovė ir kokią kainą yra pasiruošę mokėti investuotojai, taip pat atsižvelgti į situaciją rinkoje, sektoriaus riziką, emisijos dydį ir bendrovės galimybes. Emitentai, kurie obligacijas leidžia pirmą kartą, turėtų galvoti apie vidutinio dydžio ir didesnes palūkanas, kurios siekia kelis ar keliolika procentų. Obligacijų terminas paprastai siejamas su projekto įgyvendinimo planais“, – vardija ji.

Teisininkės teigimu, emisijas iki 5 mln. eurų išplatinti galima gana paprastai ir tam nereikia didelių sąnaudų. Tuo tarpu norint pritraukti didesnį finansavimą, obligacijų likvidumui gali tekti pasitelkti antrinę rinką, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržą.

Autorė: Evelina Povilaitytė  

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button