Nekilnojamas turtas

Naujojo Vilniaus miesto bendrojo plano naujovė: smulkiojo verslo plėtra daugiabučių pirmuose aukštuose

Vilniuje pastebima nauja tendencija – į gyvenamuosius rajonus ateina senamiesčiams būdinga tradicija pirmuosius daugiabučių pastatų aukštus skirti komercinei ar kitai ūkinei veiklai. Šį pokytį lemia tiek naujas miesto bendrasis planas, tiek plėtotojų noras kurti darnesnį ir gyventojams patogesnį miestą.

Senamiestyje ir miesto centre įprasta pirmuosiuose namų aukštuose regėti parduotuves, kavines, galerijas, viešąsias ir privačias įstaigas. Ši tradicija miestuose formavosi šimtmečius. Tačiau sovietmečiu, panaikinus privačius verslus ir individualią statybą bei pradėjus plėtoti išskirtiniai daugiabučių rajonus, tokia miesto projektavimo tendencija buvo beveik sunaikinta. Tačiau dabar Vilniuje jaučiama padidėjusi tokių erdvių pasiūla, o plėtotojai į tai vis dažniau atsižvelgia naujuose projektuose.

Viena iš tai lemiančių priežasčių – šios vasaros pradžioje patvirtintas naujasis miesto bendrasis planas, pagal kurį sostinė bus plėtojama ateinančius 10–15 metų. Plane nurodoma, kad nekilnojamojo turto vystytojai gali pretenduoti į padidintą projektų užstatymo intensyvumą, jeigu daugiabučių pirmuosiuose aukštuose įkuriamos erdvės paslaugoms ar socialinei veiklai.

 

„Daugelyje sostinės teritorijų užstatymo rodikliai, priiminėjant naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą, buvo sumažinti, tačiau vystytojams suteikiame galimybę padidinti  projekto užstatymo intensyvumą net iki 10 proc., jeigu daugiabučių pirmuose aukštuose yra numatomos patalpos ūkinei ar socialinei veiklai vykdyti“, – aiškina Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Taip, pasak M. Pakalnio, siekiama toliau naikinti sovietinio planavimo pasekmes, kai vakarinėje miesto dalyje buvo statomi vien būstai, o darbo vietos kurtos centre ir pramonės rajonuose.

„Matome, kad pastatų, kurių pirmieji aukštai skiriami komercinei veiklai, vystoma vis daugiau. Vilniuje turėjome keletą projektų, kai pirmieji daugiabučių aukštai išskirti garažams, o ne verslui. Tokie projektai nesukūrė jaukaus užstatymo, aktyvumo, o gatvės aplink ištuštėjo“, – sako M. Pakalnis.

 

Siekiant, kad naujuose Vilniuje vystomuose daugiabučiuose komercinės patalpos būtų kuo universalesnės ir patogesnės įvairesnei ūkinei veiklai, naujajame Vilniaus miesto bendrajame plane reglamentuojama, kad tokios patalpos turi būti daugiafunkcinės: joms taikomi kiti reikalavimai nei gyvenamosios paskirties patalpoms – didesnis aukštingumas, kitokios vėdinimo, šaldymo inžinerinės sistemos ir t.t.

Gyventojai nori jaukumo ir patogumo

Vienos didžiausių sostinės gyvenamojo nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Omberg“ NT plėtojimo direktorius Romanas Stoliarenko teigia, kad gausėjantys daugiabučiai su komercinėmis patalpomis rodo socioekonominį visuomenės pokytį.

„Matome, kad populiarėja ir paklausą įgauna ne pliki miegamieji rajonai, o bendruomeninės gyvenvietės, kuriose didelis dėmesys skiriamas tiek smulkiajam verslui, tiek bendroms kultūrinėms ir poilsio erdvėms. Galima teigti, kad sostinės gyventojai vis daugiau kokybiško laisvalaikio nori praleisti savo artimojoje aplinkoje ir būti aktyvios bendruomenės dalimi. Tuo pačiu metu verslas, miestui plečiantis, ieško daugiau būdų ateiti kuo arčiau žmonių“, – sako R. Stoliarenko.

 

Pasak „Omberg“ NT plėtojimo vadovo, priklausomai nuo vietos, kurioje plėtojamas projektas, pirmieji aukštai daugiabučiuose gali būti ne itin patrauklūs būsto pirkėjams. Todėl negyvenamosios paskirties patalpų įrengimas juose yra visokeriopai naudingas sprendimas visiems: miestui, vystytojui ir gyventojui.

„Gyvenimas pirmame aukšte į gatvę orientuotuose butuose ypač judriuose rajonuose ar centre gali reikšti mažesnį privatumą, didesnę oro ir triukšmo taršą. Todėl tokios patalpos žymiai naudingesnės verslams. Be to, kai gyventojai turi galimybę gauti kuo daugiau paslaugų ar net dirbti kuo arčiau savo namų, jiems reikia mažiau judėti su autotransportu po miestą. Tai gyventojams sutaupo laiko, o tuo pačiu padeda kurti tvaresnį ir švaresnį miestą. Be to, verslai ir kitos organizacijos, besikuriančios gyvenamuosiuose daugiabučiuose, padeda atgaivinti miegamuosius rajonus“, – pasakoja R. Stoliarenko.

Anot pašnekovo, vienas tokių atsigaunančių Vilniaus rajonų pavyzdžių – Viršuliškės, kur naujuose gyvenamuosiuose namuose pastebima vis daugiau komercinių patalpų.

 

„Pavyzdžiui, Viršuliškėse mūsų plėtojamuose projektuose „Skylum“ ir „Viršuliškių stogai“ pirmuosius aukštus skyrėme komercinėms patalpoms siekdami, kad jose įsikurtų gyventojams aktualių paslaugų tiekėjai. „Viršuliškių stogų“ projekte komercinėse patalpose įsikurs restoranas, vaikų raidos centras, turizmo agentūra, grožio salonas, odontologijos kabinetas“, – sako R. Stoliarenko.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
14 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
petras
petras
1 mėnesį

Su laiku jaunimėlis supras.
Kad taip čia peikiami garažai pirmame aukšte yra 1000 kartų racionaliau nei kažkoks VET punktas ar nereikalingų škurlių parduotuvė ir suvaryti auto ant žolės

Vytautas
Vytautas
1 mėnesį

O tai namas foto jau įteisintas? Jį gi kažkada planavo griauti? Ar jau “vsio zakono” ?

MikrorajonVibes
MikrorajonVibes
1 mėnesį

Gerai, šaunu, Erdvės tarp namų turi būti arba privačios, arba viešos. Blogiausios erdvės – niekieno erdvės, kurios yra nei viešos, nei privačios, t.y. dauguma Vilniaus miesto gyvenamųjų rajonų erdvių (įskaitant, turbūt, daugumos naujų projektų). Privačiomis mikrorajonų erdvių niekada nepaversi, nes namai tuose rajonuose yra per dideli, tad reikia kalbėti apie tų erdvių pavertimą viešomis. Komercija ir tokie dalykai kaip dviračių/pėsčiųjų takai tarp namų paverčia tas erdves viešomis ir dėl to žymiai jaukesnėmis. Aišku, kad ir kaip besistengtum, tie toli nuo miesto centro esantys blokinių namų rajonai niekada nebus paklausūs ir, miestui turtingėjant, taps neturtingųjų būstų (=getais). Žmonės kraustysis arba į… Skaityti daugiau

matosi
matosi
1 mėnesį
Atsakinėti į  MikrorajonVibes

kad dauguma daugiabuciu vilniuje yra labai netoli centro… Virsuliskes, karoliniskes… tik 2km nuo seimo

MikrorajonVibes
MikrorajonVibes
1 mėnesį
Atsakinėti į  matosi

Tankiausias Vilniaus rajonas yra Pašilaičiai ir aplink (7+km nuo centro), vienas labiausiai plečiamų – Pilaitė (8+km nuo centro). Tokio dydžio mieste tai – smarkiai per dideli atstumai daugiabučiams ir ten ilgainiui formuosis getai, nes joks sveiko proto žmogus nenorės belstis taip toli iš darbo į parkingais apsuptą daugiabutį. Dabar rinka vis dar yra iškreipta, bet ji taisosi ir artėja prie tradicinių Europos rinkų, kur principas ‘kuo ilgiau į darbą/miestą, tuo daugiau privačios erdvės’ NT yra kur kas labiau išreikštas nei posovietiniame Vilniuje, kur dar neseniai faktas, kad vanduo nebėga pro stogą buvo laikomas rimtu NT pliusu tad čia vis dar… Skaityti daugiau

marazmas
marazmas
1 mėnesį

taip, taip, labai jauku, kai name kuriasi baras ir visą dieną groja muzika… baisus buvo tarybiniai metai, versdavo žmones miegoti ramiai…

Jin
Jin
1 mėnesį
Atsakinėti į  marazmas

Tikrai marazmas, nes šiuo metu galioja įvairūs teisės aktai, kurie draudžia triukšmą ir triukšmą tam tikromis valandomis, reikalauja, kad barai ir pan. gautų gyventojų sutikimą ir t.t…

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button