Bus renkamas geriausias renovuoto daugiabučio projektas

Renovacija yra, aišku, labai gerai, bet ji yra daroma kaimietiškai ir atgrubnagiškai, nes Lietuva neturi urbanistikos ir architektūros tradicijų, o miestų architektų kėdėse (įskaitant Vilniaus) sėdi nieko nesusigaudantys žmonės. Sovietų laikais statomi pastatai buvo statomi pagal tam tikrą koncepciją ir jie nėra ‘sovietiniai’, taip statė ir vakarų Europoje (tiesa neilgai, nes niekas nenorėjo tuose getuose gyventi). Bet kokiu atveju, šie pastatai buvo kurti pagal to laikmečio tendencijas ir, dėl to, jie turi būti renovuojami pagal jas, sukuriant tiems pastatams kažkokią vertę. Spalvų gama tokio stiliaus pastatams yra sukurta Le Courbusier ir vadinasi Les Couleurs – galima naudoti ją, arba sukurti savo aiškią naują. Balkonas tuose pastatuose irgi yra labai esminis dalykas ir stiklinti jį turėtų būti draudžiama (gal nebent berėmiais išimamais stiklais iš didelės bėdos). Tie pastatai taip pat dažnai turi savo konkrečius bruožus, darytus pagal to laikmečio tradicijas, kurias reikia išryškinti/palikti. Lietuvoje, tuo tarpu, to laikmečio bruožai dažnai yra tiesiog apklijuojami bet kaip ir jie išnyksta, spalvos yra parenkamos irgi visiškai bet kaip, net nesiderina su aplinkiniais renovuotais pastatais, visi balkonai yra stiklinami tais pigiais plastiko/stiklo lakštais, kurie atrodo baisiai ir pigiai ir tt. Apie mažąją architektūrą, durų dizainą ir kt. nėra apskritai ką kalbėti. Žodžiu gera mintis, bet su dabartiniu urbanistikos ‘elitu’ gaunasi chaltūra, kaip ir viskas ką daro ne privatus sektorius Lietuvoje. Pakalnis net kažkuriame interviu skatino žmones rinktis ryškias spalvas ir apskritai demonstravo savo visišką nesigaudymą šioje srityje, visiškas facepalm.