Oro uostas

Lietuvos oro uostų vadovas: koronavirusas infrastruktūros plėtros planų turbūt nepristabdys

Valstybės valdomų Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis sako, kad koronaviruso grėsmė gali pristabdyti trumpalaikius įmonės planus, tačiau ilgalaikiai infrastruktūros plėtros planai turbūt nebus koreguojami.

„Patirtis rodo, kad po bet kokių krizių būna augimas ir augimui vis tiek reikia pasiruošti. Nuo to žmonių įpročiai keliauti tikrai nepasikeis. Krizei pasibaigus, aš manau, visi vėl grįš prie savo normalaus gyvenimo, taip pat planuos atostogas, verslas planuos verslo keliones, ir tas augimas gali būti didelis“, – interviu Eltai sakė M. Gelžinis.

– Kaip Lietuvos oro uostams prasidėjo metai?

 

– Patys metai prasidėjo tikrai gerai, optimistiškai. Po visų įvykių, susijusių su koronavirusu, jau sunku kalbėti apie kažkokį optimizmą. Dabar visos prognozės, visas įdirbis byra.

– Kaip situacija, kai dėl koronaviruso stabdomi skrydžiai, paveiks įmonės rezultatus?

– Sudėtinga pasakyti, nes viskas keičiasi kiekvieną dieną. Galvojome, kad apsiribos tik Italija. Dabar matome, kad greičiausiai bus užblokuota didžioji dalis Europos. Taip pat vakar Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas priėmė sprendimą uždaryti ar atšaukti skrydžius iš Europos į Jungtines Valstijas, tai tie visi dalykai darys įtaką.

 

Tikimės, kad galbūt iki kovo pabaigos situacija stabilizuosis, kad mes tikrai galėtume pasitikrinti visą statistiką ir visus pokyčius. Dabar viskas taip dinamiškai vyksta, kad mes nespėjame rinkti duomenų ir daryti prognozių, bet tai vienareikšmiškai palies tiek metinį keleivių skaičių, tiek skrydžių skaičių, tiek, žinoma, mūsų finansinę situaciją. Keleivių praradimas gali svyruoti nuo 100 tūkst. iki pusės milijono.

– Per šitą laikotarpį?

Taip. Nežinoma, kiek jis tęsis. Jeigu prognozuotume, kad su vasaros pradžia viskas pasibaigtų, tai būtų vieni skaičiai, jeigu jau matome, kad tai galbūt tęsis ištisus metus, skaičiai gali būti visai kiti.

 

– Jeigu situacija dėl koronaviruso blogės, ar gali būti, kad tai koreguos jūsų planus dėl investicijų, infrastruktūros plėtros?

– Infrastruktūros plėtros planų turbūt nekoreguos, nes patirtis rodo, kad po bet kokių krizių būna augimas ir augimui vis tiek reikia pasiruošti. Nuo to žmonių įpročiai keliauti tikrai nepasikeis. Krizei pasibaigus, aš manau, visi vėl grįš prie savo normalaus gyvenimo, taip pat planuos atostogas, verslas planuos verslo keliones, ir tas augimas gali būti didelis. Todėl mes turime būti pasiruošę. Galbūt skrydžių ir keleivių sumažėjimas kaip tik mums leis komfortiškiau jaustis vykdant statybos darbus – tai netrukdys žmonėms ir įmonėms, kurios yra susijusios su oro uostu.

Galbūt sustabdytų trumpalaikius planus – tai gali būti naujų darbuotojų paieška ar kažkokio menkaverčio turto įsigijimas, galbūt skrydžių plėtra, nes, nežinant, kaip vystysis situacija toliau, būtų beprasmiška bandyti derėtis dėl kažkokių krypčių, kurias planavome vasarą ar nuo kito skrydžių sezono atidaryti.

 

– Ar susiduriate su sunkumais, iššūkiais dėl koronaviruso taikant apsaugos priemones oro uostuose?

– Kaip įmonė, tikrai ne. Kai kurie darbuotojai tikrai turi daugiau darbo, ypač tie, kurie atsakingi už ekstremalių situacijų suvaldymą. Bet pati įmonė kol kas kažkokių didelių nepatogumų nepatiria.

– Ar darbuotojai dirba viršvalandžius?

 

– Ne, kol kas nėra reikalo dirbti viršvalandžius.

– Metų pradžioje skelbėte, kad šiuo metu ieškote rangovo, kuriam bus patikėta statyti naująjį dviaukštį keleivių išvykimo terminalą Vilniaus oro uoste. Kada planuojate jį surasti?

Viešasis konkursas vyksta. Rangovas turėtų paaiškėti netrukus. (Vėliau Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas patikslino, kad terminalo statybos darbai turėtų prasidėti šių metų vasarą. – ELTA)

– Kuo svarbus bus naujasis terminalas, kokia jo reikšmė?

– Dabartiniai sprendimai yra orientuoti į išvykstančius keleivius. Kad žmonės greičiau galėtų praeiti visas patikras ir atsidurti sterilioje zonoje, tvarkome komercines zonas, atsiranda naujos parduotuvės, naujos paslaugos ir pasiūla keleiviams. Taip pat tai bus naujas terminalas, pro kurį žmonės greičiau galės patekti sterilios zonos, lėktuvų link. Visas planas orientuotas į išvykstantį keleivį. Galbūt, kai susitvarkysime šitą dalį, atsisuksime ir į atvykstantį keleivį. Esamas terminalas vizualiai keisis tik viduje. Neskaitant to, kad atsiras naujas išvykimo terminalas, ta senoji dalis vizualiai iš išorės tikrai nesikeis.

– Kokie yra planai dėl naujų krypčių atsiradimo visuose trijuose oro uostuose – dėl kokių regionų dabar yra deramasi?

– Prioritetai yra daugiau skrydžių į Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, Ispaniją. Taip pat deramės su Jungtinių Arabų Emyratų vežėjais. Nuolat palaikome ryšį su Azijos, JAV vežėjais.

– Kiek tikėtina turėti tiesioginį skrydį su Jungtinėmis Valstijomis?

– JAV avialinijos tiesiai šviesiai sako: mums nelabai svarbu, ar jūsų piliečiai skris į JAV. Svarbu, kad JAV pilietis skristų į Lietuvą. Vasarą galbūt amerikiečiai rastų čia ką veikti, bet ką čia veiktų žiemą…

O keleivių srautai turėtų būti ne 20-30 tūkst., o apie 100 tūkst. keleivių per metus. Jeigu įsivaizduotume, tai turėtų būti trys dideli orlaiviai per savaitę. Kad užkrautume 300 keleivių 3 kartus per savaitę iš Vilniaus, kol kas yra nerealu.

– Kiek laiko trunka derybų procesas?

– Dažniausiai trunka nuo dvejų iki trejų metų, jeigu pradedama nuo nulio. Visų pirma, aviakompanijos yra supažindinamos tiek su Lietuvos ekonomine situacija, tiek su potencialu, kiek galėtų būti keleivių. Taip pat dažnai aviakompanijoms nėra įdomu vietinis keleivis. Jiems taip pat rūpi, kiek, sakykim, jų šalies keleivis skristų ir keliautų į Lietuvą. Tada įtraukiame ir turizmą, ir viešbučius, ir vietos savivaldybes, kad aviakompanijos susidarytų platesnį vaizdą. Ir nuo šito žingsnio prasideda derybos. Tada bandoma išsiaiškinti potencialą, kiek galėtų augti keleivių srautai, kiek galima būtų pritraukti keleivių iš kaimyninių šalių. Turėdamos šitą informaciją avialinijos priima sprendimus.

Taip pat, kas yra svarbu, – visos aviakompanijos dabar prašo, kad oro uostai arba valstybė prisiimtų dalį rizikos, kad, jeigu vienas ar kitas skrydis būtų nesėkmingas, riziką dalintumėmės. Tai skatinimo programos, oro uostų nuolaidos, regionų prisidėjimas prie vieno ar kito skrydžio skatinimo ir panašiai.

– Kaip koronavirusas veikia derybų procesą dėl naujų krypčių?

– Dabar viskas nukeliama arba stoja. Per metus vyksta du didžiuliai renginiai, kurių metų perkami ir parduodami maršrutai, jų metu susiderama dėl maršrutų. Bergene balandį turėtų būti europinis maršrutų renginys, tai kol kas dėl jo neaišku.

– „Wizzair“ metų pradžioje nutraukė skrydžius iš Vilniaus į Reikjaviką ir Atėnus. Gal turite žinių apie tai, kokias kryptis dar planuojama nutraukti?

– Be jūsų išvardytų, daugiau nematome. Tai dažniausiai priklauso, kaip keičiasi mūsų turistų įpročiai. Galbūt jau didelė dalis turistų yra nuskridusi į Reikjaviką, ir tai nebe tokia patraukli destinacija Lietuvos turistui. Tokios kryptys anksčiau ar vėliau gali užsidaryti, bet kol kas savo žemėlapyje tokių krypčių daugiau nematome.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
5 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button