Gyvename nepriklausomoje, laisvoje Lietuvoje, esame Europos Sąjungoje, esame NATO ir jau visai netrukus sulauksime istorinio įvykio – Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas, į kurį susirinks pasaulio lyderiai. Bet ką dėl to teko išgyventi, patirti ir paaukoti praeities kartoms? Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į parodą „Vardan jos, laisvos“, kuri atskleis, kaip ilgam nuo Vakarų pasaulio atskirta šalis tapo neatsiejama jo dalimi.
Paroda primins, kokį kelią teko įveikti nuo nepriklausomybės paskelbimo 1918-ųjų vasario 16-ąją iki tol, kol paskutinis buvusios Sovietų Sąjungos kareivis paliko mūsų kraštą.
„Pastarasis šimtmetis buvo kupinas pakilimų ir nuosmukių: paskelbtą nepriklausomybę gynė laisvės idėjos vedami savanoriai, o mobilizacijos pagrindu sukurta kariuomenė buvo menkai aprūpinta. Vis dėlto jie atrėmė Sovietų Rusijos karinę invaziją, jungtinės rusų baltagvardiečių ir vokiečių karių grupuotės, vadintos bermontininkais, puolimą, kovėsi su kaimynine Lenkija dėl istorinių žemių. Per keliasdešimt nepriklausomybės metų sukūrėme tiems laikams itin modernią kariuomenę, tačiau Antrojo pasaulinio karo negandos ir okupacija vėl sugrąžino prie savanoriško pasirinkimo – pasitraukti į miškus ir kovoti partizaninį karą, kuris truko dešimtmetį“, – parodą pristato parodos kuratorė istorikė Virginija Rudienė
Ginkluotas pasipriešinimas buvo nuslopintas, tačiau nebuvo beprasmis. Kolektyvinėje tautos atmintyje jis išliko kaip vienas didvyriškiausių XX a. Lietuvos istorijos puslapių ir tapo drąsos ir pasiaukojimo pavyzdžiu vėlesnėms kartoms.
„Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, Lietuva nesusitaikė, o tik prisitaikė prie brutaliai primestos sovietinės santvarkos. Suvokimas, kad nepriklausomybė neįmanoma be esminio politinių sąlygų pasikeitimo visoje Sovietų Sąjungoje, skatino visais būdais palaikyti tautinę savimonę, saugoti istorinę atmintį. Tai vienur, tai kitur buvo iškeliamos tautinės vėliavos, išklijuojami antitarybiniai atsišaukimai, spontaniški susibūrimai per Vėlines ar po sporto varžybų virsdavo patriotinių jausmų ir pilietinio nepaklusnumo demonstracijomis, bet didžioji dalis žmonių tiesiog gyveno dvilypį gyvenimą: oficialiai rodomą ir kitą, atskleidžiamą tik patikimoje, sava laikoma aplinkoje“, – pasakoja V. Rudienė. Ir priduria: „Net lageriuose įkalinti ar tremtyje gyvenantys lietuviai savaip priešinosi sistemai: švęsdavo tautines ir religines šventes, kūrė patriotinius eilėraščius, rankdarbiuose vaizdavo tautinius simbolius, iš duonos pasigamintus rožinio karoliukus vėrė ant tautinės vėliavos spalvų siūlų.“
Parodoje, kurioje išryškinami svarbiausi praėjusio šimtmečio Lietuvos istorijos lūžiai, dėmesys skiriamas ir 9-ojo dešimtmečio pabaigoje kilusiam neįtikėtinai vieningam laisvės sąjūdžiui, atvedusiam į ilgai siektą tikslą – Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė pažymi, kad NATO viršūnių susitikimo kontekste ši paroda įgyja dar didesnę svarbą: „Mes pasakojame savo šalies istoriją, bet ji kartu atspindi ir kitų Sovietų Sąjungos okupuotų šalių, ir tų, kurias, deja, ir dabar yra bandoma okupuoti, istorinę patirtį bei siekius – būti laisvomis, gebančiomis apsiginti ir nebijančiomis prireikus stoti į kovą vardan jos – savo tėvynės.“
Atidaroma paroda papildys nuo kovo mėnesio Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veikiančią parodą „Galingi, nes vieningi“, kuri apžvelgia NATO susikūrimą ir plėtrą, pristato valstybes nares ir jų indėlį į bendrą Aljanso saugumo ir gynybos politiką. Parodoje taip pat pateikiama Lietuvos istorija NATO organizacijoje: mūsų karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir pratybose, Lietuvos ir NATO sąjungininkų socialinė veikla, šalyje tarnaujančių NATO karių gyvenimo ir tarnybos akimirkos.
