Užupio meno inkubatoriuje reziduojanti grafikė Milena Liutkutė-Grigaitienė šalia esančioje galerijoje kovo 1 dieną atidaro parodą „Vidinis eko“. Ši skulptūrinių objektų ekspozicija ir panaudotų, dažytų kaukių instaliacija „Nebeaktualu“ buvo specialiai sukurta meno renginiui Art Vilnius ’22 ekologijos temai.
Kalbama apie minčių ekologiją, apie savo vidinę švarą ir vertybių sistemą. Menininkė kviečia atsakingai ne tik rūšiuoti šiukšles, bet ir atsirinkti savo patirtis, vartojamą informaciją, aplinką. Išlaikyti žmogiškąjį sveiką klimatą. „Tvarūs veiksmai prasideda nuo minties, nuo sąmoningumo. Startas ir išorė slypi viduje“ – sako Milena.
Paraleliai ekologijos temai, analizuojami pandemijos ir karo fonai – stiprios, naujos būsenos juose. Stebima, kas vyksta su žmoniškumu kiekvienu etapu, kiek svarbus sąmoningumas, kaip tai glaudžiai persipina. Skulptūrinių objektų serijoje vaizduojami supakuoti gipsiniai paveikslai. „Dažnai sukuriama tolimos, tarsi neliečiančios problemos iliuzija, lyg neišpakuoti reikalai. Tai ko nematome arti, tarsi neegzistuoja – atsiranda gilus ignoravimo aspektas“ – pastebi M. Liutkutė-Grigaitienė. Menininkė analizuoja saugumo iliuziją, žvilgsnis kreipiamas į vidinę švarą. Akcentuojama vidaus – išorės sąvoka, matomo – nematomo. Atsikartojantis veidrodis – savęs visumoje atradimas, matymas nematomo.
Ekspozicijoje pristatoma nauja dažytų, panaudotų kaukių instaliacijos „Nebeaktualu“ interpretacija. Perteklinis vartojimas, atliekų gausa – tuo pačiu stebint pasaulinius įvykius keliamas klausimas: kas yra tikrasis virusas – covidas ar žmonės. Vyksta mainai: covidas – tai virusas žmonėms; žmonės – tai virusas žemei. Pandemija laikinai pristabdė atšilimą, pramonę, vartojimą, tapo nebeaktualiu reiškiniu. Tačiau yra ir nematoma pusė. Ekologai primena išmetamų kaukių mastus: kas mėnesį visame pasaulyje yra sunaudojama 129 mlrd vienkartinių iš plastiko pagamintų veido kaukių. Tai reiškia, kad kas minutę išmetame 3 mln tokių kaukių.
Instaliacija kuria nuotaikingą, gaivią gėlių, širdžių iliuziją. Reflektuojantis veidrodis primena, kad problemos yra arčiau nei mums atrodo. Tai kvietimas save pamatyti kaip visumą viso pasaulio pasekmių ir priežasčių tekmėje – aktyviai veikti visumoje.
Milenos Liutkutės-Grigaitienės skiriamasis bruožas – visą jos kūrybą apjungianti mėlyna spalva. Ši spalva į menininkės kūrybą atkeliavo, ieškant monochrominei grafikai gyvybės suteikiančio akcento. Tuomet grafikė atrado cianotipiją. Iki dabar mėlyna lyg pirmasis impulsas kūrybai, lyg asmens identitetas. Tai pirma kūrėjos paroda, kai atsisakyta įprastos vizualinės plokščios informacijos, kreipiamas dėmesys į pojūčius – minkšta, kieta, trapu, iškilu, o koncepcijai išreikšti ir sustiprinti pasirinkta instaliacijų meno forma.
