2023-iaisiais Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė beveik 430 tūkst. lankytojų, auga šalies visuomenės susidomėjimas parodomis ir muziejaus padalinių veikla, net 98 proc. apklaustų lankytojų rekomenduotų LNM apsilankyti savo draugams ir pažįstamiems. 2024-ieji muziejuje bus ne mažiau intensyvūs, tad ką įdomaus patirs lankytojai? Lietuvos nacionalinis muziejus skelbia 2024-ųjų sezoną – atrinktos ypatingos istorijos, visuomenei duris atvers naujas padalinys Vilniuje, planuojamos tarptautinės parodos Prancūzijoje ir Japonijoje bei startuoja pasiūlymas ištikimiausiems lankytojams – Draugų kortelė.
Draugo kortelė – ištikimiausiems
„Daugybė istorijų nekantrauja šiais metais susitikti su lankytojais. Atrenkame geriausias ir kviečiame atrasti muziejų kaip draugą – su kuriuo įdomiai ir prasmingai tyrinėsite istoriją, atrasite naujas patirtis, būsite praeities ir dabarties kultūros bei istorijos sūkuryje“, – sako LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė. Muziejus ištikimiausiems lankytojams naujo parodų sezono pristatymo proga siūlo išskirtinę galimybę iki vasario 29 d. įsigyti „Draugo (-ės) kortelę“ ir visus metus Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniuose ir parodose lankytis nemokamai. Metų abonementą galima įsigyti muziejaus elektroninėje parduotuvėje, ši kortelė nemokamai bus pristatyta į nurodytą paštomatą.
Naujas muziejus Vilniuje
LNM planuoja 2024 m. pradžioje pradėti Naujojo arsenalo renovaciją. Netoli šio padalinio, Gedimino kalno papėdėje, Pilininko name pavasarį bus atidaryta nauja Lietuvos istoriją pristatanti ekspozicija. „Tai trumpas Lietuvos istorijos, identiteto gidas. Kodėl mes esame tokie, kokie esame? Ekspozicija pristatys svarbiausiais mūsų istorijos reiškinius ir įvykius, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę“, – Pilininko namo vizija dalinasi LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė. Ekspozicija bus įrengta taip, kad taptų patrauklia erdve tiek jaunajai kartai, tiek ir miesto svečiams. Tikimasi, kad Vilniaus senamiesčio širdyje lankytojai atras naują puikią vietą laisvalaikiui leisti ir dalyvaus įvairiuose renginiuose.
Parama Ukrainai vis dar labai svarbi
Rugsėjo mėnesį Istorijų namuose bus atidaryta svarbiausia 2024 metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Kijevo Rusia“. Parodos pasakojimas apie Kijevo Rusios įkūrimą ir istoriją bus konstruojamas remiantis autentiškais archeologiniais radiniais iš Ukrainos, Baltijos šalių, Vokietijos ir Švedijos. Tai neeilinė galimybė išaiškinti istorines manipuliacijas ir atsakyti į klausimą: kas yra Kijevo Rusios valstybės paveldėtojai ir tęsėjai? „Turime prisiminti, kad šiuo metu vykstantis karas yra nukreiptas prieš Ukrainos istorinę atmintį, siekiame, kad Lietuvos žmonės neliktų abejingais Rusijos vykdomo kultūrinio vandalizmo ir istorijos naikinimo liudytojais, – mūsų pačių valstybės istorija rodo, kaip svarbu išsaugoti praeitį ateičiai“, – sako LNM generalinė direktorė dr. R. Kačkutė.
Šių metų sukaktys ir progos
2024-aisiais Lietuva mini diplomatų Lozoraičių metus ir Dainų šventės jubiliejų. Signatarų namuose gegužės mėnesį Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys parodą, skirtą Lozoraičiams. Tai dinastija, ištisomis kartomis dalyvavusi kuriant modernią Lietuvos valstybę ir atkuriant jos nepriklausomybę. Šios šeimos vertybinės nuostatos Lietuvai aktualios ir šiandienos geopolitiniame kontekste. Pasitelkiant asmeninius šeimos daiktus, animuotą genealoginį medį, dokumentinius interviu, bus kviečiama apmąstyti kelią į laisvę ir dar kartą susimąstyti, ką reiškia būti laisvam.
Birželio mėnesį prie Buvusios areštinės, Istorijų namų prieigose planuojama Dainų šventės plakatų paroda. Nacionalinė dainų ir šokių švenčių tradicija – šimtą metų besitęsiantis visos Lietuvos kultūrinis ir visuomeninis reiškinys, įtrauktas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šimtmetį gyvuojančios Dainų šventės istorija bus pasakojama per plakatus, nes jie ypatingi tuo, kad tai ir meno kūrinys, atspindintis to meto dailės tendencijas, ir istorinis dokumentas, anuometinio gyvenimo liudininkas.
Pasaulinės perspektyvos
2024 metais vyksiančiam Lietuvos sezonui Prancūzijoje Lietuvos nacionalinis muziejus planuoja dvi tarptautines parodas. Pirmą kartą Prancūzijoje, svarbiausiame optinio meno centre – Fondation Vasarely, Provanso Ekse, bus pristatoma garsaus lietuvių išeivijos menininko Kazio Varnelio kūryba. K. Varnelio tapybos ir skulptūros darbai bus eksponuojami kartu su kitais žymių oparto ir minimalizmo atstovų kūriniais iš Pompidou centro, kitų užsienio kolekcijų. Liepos mėnesį atidaromos parodos lankytojai susipažins su viena pirmųjų K. Varnelio geometrinių abstrakcijų ir ikoninėmis Čikagos periodo optinėmis kompozicijomis.
Tame pačiame Fondation Vasarely centre lapkričio mėnesį bus atidaryta etnografinės tekstilės paroda „Etnografinis OpArtas“, kurią papildys K. Varnelio tapyba ir kompozitoriaus Mato Samulionio šiuolaikinės muzikos kūrinys. Ambisoninė garso instaliacija yra paremta audimo staklių ir optinių ornamentų ritmais. Projektas atskleidžia K. Varnelio kūrybos ištakas ir optinės iliuzijos fenomeno globalumą.
Tokijuje įsikūrusiame Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys parodą apie tremtį. Paroda siekiama supažindinti Japonijos visuomenę su sovietų valdžios vykdytomis brutaliomis politinėmis represijomis prieš okupuotos Lietuvos gyventojus, atskleidžiant sunkias tremtinių darbo ir buities sąlygas, jų pastangas išlikti, išgyventi neprarandant žmogiškojo orumo ir tautinės tapatybės, vilties sugrįžti į tėvynę.
Unikalūs autorių pasakojimai ir perspektyvos
Šiais metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus pristatomi įvairūs ir ryškūs šalies menininkų balsai, lankytojų laukia unikalios perspektyvos ir autorių pasakojamos istorijos.
Lapkričio mėnesį Istorijų namuose pirmą kartą rengiama tokia atvira Antano Sutkaus fotografijų paroda, pavadinta „Saldus nomenklatūros gyvenimas“. Joje, be garsiųjų ypač jautrių žmonių kasdienybės akimirkų, bus pristatoma niekada neeksponuota fotografijų kolekcija iš sovietinės nomenklatūros gyvenimo. Dalis fotografijų sovietmečiu, ko gero, nebūtų perėję oficialios cenzūros.
Kazio Varnelio namuose-muziejuje sausio 31 d. atidaroma Monikos Radžiūnaitės paroda „Ir aš tik žmogus“. Vilniaus gynybinės sienos bastėja birželio mėnesį kvies į išskirtinę archeologo ir juvelyro Evaldo Babensko parodą apie XIII–XIV a. Lietuvoje nešiotus žiedus. O spalio mėnesį Vilniaus gynybinės sienos bastėja lankytojus pakvies į parodą „QALQAN. Krymo totorių raštai“. Šiuolaikinis Krymo totorių keramikas, etnografas, ornamentalistas Rustemas Skibinas pristatys vieną iš kovos meno elementų – kario skydą, kuris plačiąja prasme tarnauja ir valstybei apsaugoti. Kazio Varnelio namuose-muziejuje spalio mėnesį bus atidaryta Albino Elskaus paroda „Dangiškoji šviesa“. Išeivijos lietuvis Albinas Elskus – garsus vitražistas, keliautojas, pedagogas. Pirmąkart vienoje erdvėje bus eksponuojami įstabūs menininko lietuviškų motyvų projektai, iki šių dienų išlikę Amerikos bažnyčių, viešųjų įstaigų ir kituose interjeruose.
Pasakojimai apie Lietuvą: istorijų kaleidoskopas
Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai regionuose lankytojams pasiūlys įdomias ir įvairias parodas. Jono Basanavičiaus gimtinės sode įkurdinta ilgalaikė simbolinių avilių paroda sujungs istorinius pasakojimus apie bitininkystę. Susitikimai su bitininkais, medaus ir kitų bičių produktų pristatymai ir degustacijos, nauja edukacinė programa moksleiviams kreips dėmesį į nykstantį labai svarbų ekosistemai organizmą – bitę. Paroda „Iš avilio“ lauks lankytojų nuo gegužės mėnesio.
Kudirkos Naumiestyje įsikūręs Vinco Kudirkos muziejus dabarties regionų nykimo kontekste miesto bendruomenei ir svečiams sieks priminti primirštą tarpukario istoriją ir jos indėlį į miesto tapatybę. Kauno modernizmo architektūrą paskelbus UNESCO paveldu, lankytojai bus kviečiami kreipti žvilgsnį už Kauno ribų ir pasidomėti šio architektūrinio stiliaus paplitimu kitur. Apie tai pasakos liepos mėnesį duris atversianti paroda, skirta Vinco Grybo paminklo Vincui Kudirkai jubiliejui.
O gruodžio mėnesį Jono Šliūpo muziejus lankytojus pakvies į parodą „XIX a. silkės kelias į mūsų pajūrį“. Šios žuvies istorija, turėjusi įtakos pasaulio geopolitikai ir ekonomikai, skaičiuoja tūkstančius metų. XIX amžiuje, silkėms pasitraukus iš Baltijos jūros, pagrindine jų importuotoja tapo Norvegija. Su šia šalimi Klaipėdos uostas tuo metu užmezgė ypatingus prekybinius ryšius. Paroda supažindins, kaip silkė anais laikais keliavo iki mūsų.
Muziejus – ne tik parodos
Kaip jau įprasta, visus metus Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniuose muziejuje vyks renginiai, veiklos, papildančios parodų patirtį. Muziejus atsiveria įvairioms bendruomenėms ir kvies naujiems potyriams bei pažintims. Tai – tik dalis gausių veiklų, kurios laukia muziejaus lankytojų šiais metais. „Muziejus prisideda prie įvairiapusio asmenybės augimo ir emocinės gerovės puoselėjimo. Siekiame būti buriančia erdve – kuriančia dialogą tarp skirtingų pažiūrų visuomenės grupių“, – teigė LNM generalinė direktorė dr. R. Kačkutė.
Lietuvos nacionalinis muziejus – vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje. Šiandien jis saugo daugiau nei pusantro milijono eksponatų, čia dirba apie 300 darbuotojų, per metus sulaukiama apie 430 000 lankytojų. LNM vienija dvylika padalinių. Tai Gedimino pilies bokštas, Senasis ir Naujasis arsenalai, Pilininko namas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Istorijų namai, Buvusi areštinė, Signatarų namai, Kazio Varnelio namai-muziejus, Jono Basanavičiaus gimtinė, Vinco Kudirkos muziejus, Jono Šliūpo muziejus.
