Vyriausybei nusprendus nuo šeštadienio įvesti karantiną, kino filmų peržiūros iš kino teatrų salių persikelia į namų erdvę. Ieškantiems filmo „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė Eglė Maceinaitė pataria „nenurašyti“ siaubo filmų, priešingai – atrasti šį žanrą iš naujo. Jos sudarytas filmų rinkinys supažindina su įvairių šalių siaubo žanro filmais, sukurtais nuo 1968-ųjų iki šių dienų. Iki lapkričio pabaigos ši programa prieinama „Skalvijos“ virtualioje salėje.
„Dėl kalbos esame pratę siaubo kiną sieti tiesiog su baime, bet iš tikro siaubo filmuose retai pasitaiko grynų emocijų. Čia svarbiau emocijų tapsmas, ne jų klasifikavimas; emocijų patyrimas, ne atpažinimas. Senovės Graikijoje tragiškasis katarsis esą apvalydavo nuo nepageidaujamų jausmų, o mums vykusi siaubo kino peržiūra gal kaip tik yra būdas vėl jausti intensyviai, sudėtingai, prieštaringai ir niuansuotai. Tad drąsiai atsiverkime ekrano demonams“, – apie siaubo kino žanrą kalba dėstytojas, vertėjas, literatūros kritikas Paulius Jevsejevas.
„Skalvijos“ virtualioje salėje pristatomi šeši filmai, pasakojantys apie mitologiją, vaiduoklius, zombius, raganas ir vilkolakius. Jie ne tik įvairūs ir subtilūs, bet ir daugiasluoksniai – be siaubo juose paliečiamos tokios temos kaip grožis, meilė, blogis ir gėris, amžinos vertybės ir kitos. Neretai jie tampa socialiniu komentaru apie visuomenę ar laikmetį.
Mažo biudžeto, pradedančio trumpametražio kino ir reklamų kūrėjo filmas „Gyvųjų numirėlių naktis“ (Night of the Living Dead, 1968) visiems laikams pakeitė siaubo kino žanro taisykles, košmarišką apokalipsę sujungdamas su visuomenės kritika. 7-ojo dešimtmečio Amerikoje gąsdina nebe Frankenšteinas ar Drakula, bet sociopolitinių santykių krizė ir visuomenė, ėdanti save iš vidaus. Dažnai minima, kad šis filmas yra pirmasis modernus siaubo filmas.
„Programoje nuo kitų atskirčiau žanro klasiko George A. Romero filmą „Gyvų numirėlių naktis“, kurį siūlau žiūrėti turint omenyje istorinį nuotolį. Niekas geriau už Romero nepavaizdavo zombių kaip pasimetusių besmegenių kanibalų – tikiuosi, dabartiniai akceleruoti zombiai-plėšrūnai yra tik laikinas paklydimas“, – pastebi P. Jevsejevas.
Takashi Miike mistinės dramos „Peržiūra“ (Audition, 1999) siužetas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tarsi romantinio filmo, tačiau tai tik lengva apgaulė. „Pežiūra“ tapo filmu, padėjusiu pamatus japoniško siaubo žanrui J-horror ir iki šiol yra laikomas vienu geriausių siaubo filmų, sukurtų Japonijoje.
Našlys Ajoama nusprendžia vėl ieškoti meilės. Jis svajoja apie jauną nuolankią merginą su muzikiniu išsilavinimu. Padedamas draugo prodiuserio Ajoama surengia netikrą aktorių atranką neegzistuojančiam filmui. Greitai jis susipažįsta su tobula kandidate – žavia baleto šokėja Asami, ir iškart įsimyli, nepaisydamas keisto merginos elgesio.
„Norėjau sukurti filmą apie blogį, su kuriuo susiduriame kasdien. Apie blogį, kurį įkūnija paprasti, niekuo neišsiskiriantys, mandagūs vyrai ir moterys. Jie veikia su malonumu ir pasididžiavimu, skrupulingai kreipdami dėmesį į detales. Norėjau parodyti, kad blogio sėkla bręsta ne tik tamsiomis, šaltomis žiemos naktimis, bet ir giedromis vasaros dienomis, malonioje saulės atokaitoje“, – taip savo filmą „Borgmano“ (Borgman, 2013) pristato režisierius Alexas van Warmerdamas.
Šis filmas buvo pristatytas Kanų kino festivalio konkursinėje programoje. Lietuvos auditorijai olandų autorius jau pažįstamas – jo darbai („Mažasis Tonis“, „Paskutinės Emos Blank dienos“ ir „Borgmanas“) ne kartą įtraukti į Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programą.
Psichodelinėje juodojo humoro komedijoje „Laukas Anglijoje“ (A Field in England, 2013) vaizduojamas pilietinis karas Anglijoje. Grupelė dezertyrų bėga iš kovos lauko, bet juos sugauna alchemikas Onylas ir priverčia laukymėje ieškoti paslėpto lobio. Prieš imdami kasti, išalkę vyrai išsiverda troškinio su neįprastais grybais ir vaizdas ima kraipytis…
Brazilų autorių Juliana Rojas ir Marco Dutra režisuotas filmas „Pavyzdingas elgesys“ (Good Manners, 2017) išsiskiria savo hibridine forma, apjungia absurdą, siaubą, fantasmagoriją ir mitologiją.
San Paulo faveloje užaugusi tylioji Klara atsiliepia į turtingos vienišės Anos skelbimą, siūlantį padirbėti namų šeimininke ir dar negimusio kūdikio aukle. Iš pradžių suabejojusi Klaros tinkamumu ir gabumais, Ana visgi priima nepažįstamąją. Būsimosios mamos elgesys keičiasi, ypač padidėja jos apetitas mėsai. Berniukas turėtų gimti per pilnatį. Lemtingoji naktis negrįžtamai pakeis Klaros gyvenimą
Provokuojančio danų režisieriaus Larso von Triero, ko gero, pristatinėti nereikia. Pastarasis jo darbas – „Namas, kurį pastatė Džekas“ (A House That Jack Built, 2018) – šeštasis programos filmas.
Kaip ir sufleruoja filmo pavadinimas, pagrindinis šio filmo veikėjas yra Džekas. Jis – inžinierius, savame sklype statantis namą. Tačiau rezultatas jo netenkina. Vieną dieną jis supranta, kad statinys, kurį jam lemta palikti po savęs – tai ne medienos ar betono konstrukcija, o sustingusių kūnų kolonos ir arkos. Džekas pradeda žudyti.
Visa siaubo filmų programa „Skalvijos“ virtualioje salėje rodoma su angliškais subtitrais, o filmas „Pavyzdingas elgesys“ – su lietuviškais. Namų kino platformos repertuaras nuolat atnaujinamas, tad šiuos filmus išsinuomoti galima iki lapkričio pabaigos.
