Orai Vilniuje

Šiemet kovas buvo sausiausias mėnuo nuo 1961 m.

Šių metų kovas tapo pačiu sausiausiu mėnesiu nuo 1961 m. Kovas buvo išskirtinai sausas ne tik iš visų kovų nuo 1961 m. Jis tavo pačiu sausiausiu mėnesiu iš visų mėnesių nuo 1961 m. pagal visos šalies vidurkį. Iki šiol sausiausias mėnuo Lietuvoje buvo 2019 m. balandis. 

Šį kovą vidutiniškai Lietuvoje iškrito apie 2 mm kritulių, tačiau atskirose stotyse iškritęs kritulių kiekis kinta nuo 0 mm Vakarų Lietuvoje iki 5 mm pietiniame ir šiaurės rytiniame Lietuvos pakraščiuose. Pastarasis skaičius sudaro iki 15 proc. įprastai iškrentančio kritulių kiekio, sakoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) pranešime.

„Lietingiausias“, jei galima taip pavadinti, dešimtadienis buvo pats pirmasis su vidutiniškai 1,7 mm kritulių. Kovo antrąjį dešimtadienį kritulių visai neiškrito, o trečią jų būta tik simboliškai (0,2 mm).

 

Tai, kad kovas buvo iš tiesų sausas, parodo ir standartizuotas kritulių indeksas (SPI), kuris yra skaičiuojamas visus metus ir padeda įvertinti kritulių kiekio nuokrypį, lyginant su daugiamečiais duomenimis. Taigi, kovo trečią dešimtadienį SPI1 (pagal 1 mėnesio kritulių duomenis) pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio (meteorologinė sausra) rodiklį rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje. SPI2 (pagal 2 mėnesių duomenis) yra taip pat skaičiuojamas, tačiau kovo trečią dešimtadienį pavojingo reiškinio rodiklio nepasiekė.

Į antrą vietą išstumtas iki šiol buvęs sausiausias mėnuo – 2019 m. balandis (2,2 mm). Trečioje vietoje rikiuojasi 1994 m. gegužė (4,5 mm).

Visos Lietuvos kritulių vidurkis gali skirtis nuo kritulių kiekio atskirose stotyse. Pavyzdžiui, antroje vietoje likusį 2019 m. balandį visiškai kritulių neiškrito kai kuriose meteorologijos stotyse (Biržuose, Dotnuvoje, Raseiniuose, Nidoje, Alytuje ir kt.). Ne išimtis ir šių metų kovas – kritulių visai nebuvo registruota Klaipėdoje, Nidoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Kartenoje (Kretingos r.) ir Lankupiuose (Klaipėdos r.).

 

Šių metų kovas buvo ne tik išskirtinai sausas, bet ir labiausiai saulėtas nuo 1961 m. Nors kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,6 °C aukštesnė nei įprastai (24 vieta pagal šiltumą iš visų kovo mėnesių nuo 1961 m.) ir sausi orai nebuvo ypač šilti, tačiau buvo neįprastai saulėta.

Šių metų kovą vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė net 263 val., tai yra beveik dvigubai daugiau už daugiametį kovo vidurkį (145 val.). Saulė spigino taip intensyviai, jog šių metų kovo reikšmės viršijo net balandžio daugiametį vidurkį (212 val.) ir buvo artimos netgi gegužės daugiametėms Saulės spindėjimo reikšmėms (283 val.). Šį mėnesį, kaip ir įprasta kovui, ilgiausiai Saulė spindėjo pajūryje ir vakarinėje Lietuvos dalyje, trumpiausiai – vidurio ir pietrytinėje šalies teritorijoje, kur Saulės spindėjimo trukmė fiksuota nuo 253 iki 279 val.

Tuo metu LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė ir Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Gintarė Giliūtė apžvelgė, kokie kiti orų rekordai yra buvę kovą nuo 1961 metų.

 

Antroje vietoje pagal mažiausią kritulių kiekį buvo 1969 m. kovas (9 mm), o trečioje – 2003 m. kovas (10 mm). Įprastai, pagal standartinę klimato normą (1991–2020 m. vidurkis), kovą iškrenta vidutiniškai 39 mm kritulių.

Tuo metu antroje vietoje pagal saulėtumą liko 1969 metų kovas (224 val.), o trečioje – 2013 m. kovas (219 val.). Saulės spindėjimo trukmės kovo vidurkis – 145 val.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button