Orai Vilniuje

Dėl klimato kaitos oras Lietuvoje sušilo 1,2 laipsnio, pailgėjo vasara – analizė

Dėl klimato kaitos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sušilo 1,2 laipsnio, penktadienį skelbia analizę atlikusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LMHT).

Vidutinė metinė oro temperatūra pagal 1991–2020 metų laikotarpiu siekė 7,4 laipsnio šilumos, 1961–1990 metais ji buvo 6,2 laipsnio šilumos.

„Dabartinėmis klimato sąlygomis vidutinė metų oro temperatūra tapo 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei anksčiau buvusio klimato sąlygomis“, – rašoma pranešime.

 

Pailgėjo vasaros

Tarnyba taip pat nustatė, kad meteorologinio pavasario sezono trukmė pailgėjo trimis dienomis, o vasaros – 13 dienų. Tuo metu žiemos sezonas sutrumpėjo 16 dienų, rudens sezono trukmė nepasikeitė.

Iš visų mėnesių labiausiai Lietuvoje sušilo žiemos mėnesiai, ypač sausis ir vasaris. Mažiausi pokyčiai fiksuoti spalio, gegužės, birželio ir lapkričio mėnesiais.

 

Taip pat suskaičiuota, kad vidutinis metinis labai šaltų dienų, kai oro temperatūra siekia 15 ir mažiau laipsnių šalčio, skaičius sumažėjo nuo 16 dienų iki dešimties.

Daugiausiai tokių dienų vidutiniškai nustatyta rytų, šiaurės rytų, pietryčių Lietuvoje, o mažiausiai – vakarų ir pietvakarių Lietuvoje.

Vidutinis metinis vasariškai karštų dienų, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių šilumos, skaičius išaugo nuo 21 iki 31 dienos.

 

Daugiausiai tokių dienų vidutiniškai būna pietų ir pietryčių Lietuvoje, mažiausiai – pajūryje. 

Truputį daugiau kritulių

Metinis kritulių kiekis Lietuvoje išaugo trimis procentais: nuo 675 milimetrų iki 695 milimetrų.

 

Atskiruose Lietuvos regionuose kritulių pokyčiai nevienodi. Metinis kritulių kiekis labiausiai padidėjo dalyje pietų ir vidurio Lietuvos, o nežymiai sumažėjo – dalyje vakarų ir pietvakarių Lietuvos.

Iš visų metų mėnesių tik birželį ir gruodį kritulių kiekis nepasikeitė, sumažėjo – balandį, rugsėjį ir spalį, o likusiais mėnesiais – išaugo. Daugiausiai kritulių kiekis išaugo sausio ir vasario mėnesiais.

Saulės spindėjimo trukmė – pailgėjo

 

Vidutinė metinė saulės spindėjimo trukmė, lyginant du laikotarpius, išaugo 7 proc. arba 132 valandomis: nuo 1782 iki 1914 valandų.

LMHT duomenimis, mažiausiai saulėtas kraštas abiem laikotarpiais – Rytų Lietuva. Saulėčiausia Lietuvos vietovė – Nida, čia per metus vidutiniškai 2074 valandas šviečia saulė.

„O ant kopų, tikėtina, ir dar ilgiau“, – teigia specialistai.

„Su tokia reikšme Nida prilygsta netgi kai kurioms vietovėms Pietų Europoje. Išties labai unikalus mūsų šalies kampelis“, – rašoma pranešime.

Nustatyta, kad iš visų mėnesių didžiausias teigiamas saulės spindėjimo trukmės pokytis fiksuotas pavasarį – kovą ir balandį. Neigiami pokyčiai nustatyti vasarį ir lapkritį.

Vėjas šiek tiek sulėtėjo

Vidutinis metinis vėjo greitis Lietuvoje sumažėjo 0,6 metro per sekundę: nuo 3,7 iki 3,1 metro per sekundę.

Didžiausiu vėjo greičiu pasižymi pajūris ir vakarinė Lietuvos dalis – Klaipėda, Šilutė, Nida.

Nustatyta, kad vidutinis vėjo greitis visais mėnesiais ir sezonais, palyginti skirtingus laikotarpius, sumažėjo. Iš visų mėnesių labiausiai vėjo greitis sumažėjo rugsėjį–sausį. Mažiausi pokyčiai fiksuoti balandį, birželį–rugpjūtį.

Atskiruose Lietuvos regionuose vėjo greičio pokyčiai nevienodi. Didžiausias vidutinio metinio vėjo greičio sumažėjimas nustatytas Nidoje, o mažiausias – Telšiuose, Raseiniuose ir Kybartuose.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
13 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Vytas

Eiliniai bezdalai. Susimąstykite, kaip kažkada be automobilių, fabrikų ir žmogaus “pagalbos” ištirpo ledynai Žemėje? Tai natūralūs gamtos procesai, neturintys nieko bendro su žmogaus poveikiu. Kažkada, kur dabar karšta, klimatas atvės, o ten, kur šalta, bus karšta. Gamta ir jos cikliškumo procesai. O kažkas iš to turtus kraunasi…

Paskutinį kartą redaguota 7 mėnesius (Vytas)
Arvydas Norkūnas

Ką gi, po ledynmečio, visai be žmonių įtakos, klimatas mūsuose taip kaitaliojasi kas ketvertą tūkstančių metų. Grįžtame prie penketą tūkstančių metų buvusios padėties? O kartais beplakant save nenutiks , pvz. golfo srovės išnykimas, šaltosios srovės antplūdis bei ledynmetis?

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button